Europos automobilių pramonė sulaukė dar vieno ryškaus pokyčio. „Stellantis“ paskelbė, kad Poissy gamykloje Prancūzijoje nuo 2028 metų pabaigos nebevyks naujų automobilių surinkimas, o pati vieta bus pertvarkyta kitai pramoninei veiklai.
Ši žinia svarbi ne tik Prancūzijai. Ji atspindi platesnius Europos automobilių rinkos pokyčius: mažėjančią paklausą, perteklinius gamybos pajėgumus ir vis spartesnį pramonės persiorientavimą į kitokį veiklos modelį.
Kokia gamykla stabdo automobilių surinkimą?
Kalbama apie Poissy gamyklą netoli Paryžiaus. Tai istorinė automobilių gamybos vieta, kurios ištakos siekia dar laikotarpį prieš Antrąjį pasaulinį karą. Per dešimtmečius gamykla priklausė skirtingiems gamintojams, o pastaraisiais metais tapo „Stellantis“ grupės dalimi.
Iki šiol čia buvo surenkami tokie modeliai kaip „Opel Mokka“ ir DS 3. Nors gamykla buvo laikoma svarbiu pramonės objektu, bendrovė nusprendė, kad naujų automobilių gamyba čia nebebus tęsiama.
Kodėl priimtas toks sprendimas?
Pagrindinė priežastis – pertekliniai gamybos pajėgumai Europoje. Gamintojai jau kurį laiką susiduria su situacija, kai gamyklų pajėgumai nebeatitinka realios paklausos. Be to, Europos automobilių rinka vis dar išlieka mažesnė nei prieš pandemiją.
„Stellantis“ aiškina, kad tai nėra visiškas gamyklos uždarymas. Vietoje to planuojama transformacija, kuri leistų Poissy objektą pritaikyti kitoms veikloms ir geriau išnaudoti esamą infrastruktūrą.
- Europos automobilių rinka vis dar atsilieka nuo 2019 metų lygio
- Gamintojai siekia mažinti perteklinius kaštus
- Keičiasi prioritetai – daugiau dėmesio skiriama perdirbimui, komponentams ir efektyvumui
- Senesnio tipo gamyklos vis dažniau pritaikomos naujai veiklai
Kaip pažymi bendrovės atstovai, tikslas yra ne palikti teritoriją tuščią, o suteikti jai „tvarią pramoninę ateitį“.
Ką planuojama daryti vietoje automobilių surinkimo?
Poissy gamyklai numatyta apie 100 mln. eurų investicija. Už šias lėšas vieta turėtų būti pertvarkyta taip, kad joje būtų vykdomos kitos pramoninės veiklos.
Numatytos kelios kryptys:
- kėbulo dalių gamyba kitoms „Stellantis“ gamykloms
- naudotų transporto priemonių atnaujinimas
- automobilių perdirbimas
- kai kurių detalių 3D spausdinimas
Toks modelis rodo, kad automobilių sektorius Europoje pamažu pereina nuo tradicinio masinio surinkimo prie lankstesnių, mažesnės apimties ir žiedinei ekonomikai artimesnių veiklų.
Ką tai reiškia darbuotojams?
Būtent darbo vietų klausimas kelia daugiausia diskusijų. Bendrovė tvirtina, kad vieta nebus visiškai uždaroma ir iki 2030 metų čia planuojama išlaikyti apie 1 000 pramoninių darbo vietų. Vis dėlto profsąjungos į situaciją žiūri gerokai atsargiau.
Viešojoje erdvėje jau skamba perspėjimai, kad pertvarka gali reikšti ženklų darbo vietų sumažėjimą, nes naujoms veikloms reikės mažiau žmonių nei tradiciniam automobilių surinkimui. Tai jautri tema ne tik pačiai gamyklai, bet ir visam regionui, kuris ilgus metus buvo susijęs su automobilių pramone.
Pramonės analitikų vertinimu, tokie pokyčiai paprastai paveikia ne vien gamyklos darbuotojus. Pasekmės dažnai pasiekia tiekėjus, logistikos įmones ir aplinkinius verslus, kurie priklauso nuo gamybos grandinės.
Ar tai ženklas, kad Europos automobilių sektorius silpsta?
Vienareikšmiškai teigti, kad tai sektoriaus žlugimas, būtų per drąsu. Tačiau akivaizdu, kad rinka keičiasi. Didieji gamintojai vis dažniau peržiūri savo gamybos tinklą, ieško efektyvesnio modelio ir atsisako dalies anksčiau svarbių pajėgumų.
Šis sprendimas taip pat rodo, kad automobilių gamyba Europoje tampa vis brangesnė ir sudėtingesnė. Spaudimą daro konkurencija, lėtesnis nei tikėtasi kai kurių segmentų augimas ir būtinybė investuoti į naujas technologijas.
Ekspertų teigimu, tokios transformacijos artimiausiais metais gali kartotis ir kitose šalyse. Kitaip tariant, Poissy atvejis gali būti ne išimtis, o platesnės tendencijos dalis.
Kokios pasekmės gali pasiekti Lietuvą?
Nors sprendimas priimtas Prancūzijoje, pasekmes gali pajusti ir kitos Europos rinkos, įskaitant Lietuvą. Jei gamintojai toliau mažins tradicinių modelių gamybą kai kuriose gamyklose, tai ilgainiui gali paveikti modelių pasiūlą, tiekimo terminus ar net kai kurių automobilių kainodarą naudotų ir naujų automobilių rinkose.
Lietuvos vairuotojams tai svarbu ir dėl bendro konteksto. Mūsų rinka stipriai priklauso nuo bendrų Europos tendencijų – nuo gamybos apimčių iki naudotų automobilių pasiūlos. Todėl tokie sprendimai, net jei priimami užsienyje, gali atsiliepti ir pirkėjams Lietuvoje.
Vis dėlto reikia pabrėžti, kad tai labiau ilgalaikis signalas nei momentinis pokytis. Vienos gamyklos transformacija iš karto nesukels staigaus kainų šoko ar modelių trūkumo, tačiau ji prisideda prie bendro rinkos persitvarkymo vaizdo.
Svarbi pastaba Lietuvos skaitytojams
Šis sprendimas susijęs su Prancūzijoje veikiančia gamykla ir „Stellantis“ vidine gamybos strategija. Tai nėra tiesioginis Lietuvos teisės aktų ar KET reikalavimų pokytis.
Kas bus toliau?
Artimiausiais metais Poissy gamykloje dar bus tęsiama dabartinė automobilių gamyba, tačiau pasirengimas pertvarkai jau pradėtas. Galutinė kryptis aiški: mažiau tradicinio surinkimo, daugiau komponentų, perdirbimo ir kitų naujų pramoninių funkcijų.
Europos automobilių rinkai tai svarbus ženklas. Gamintojai ne tik reaguoja į dabartinius sunkumus, bet ir bando pasiruošti kitokiam ateities modeliui, kuriame svarbi tampa ne vien naujų automobilių gamyba, bet ir viso transporto priemonių gyvavimo ciklo valdymas.
Ar tokie pokyčiai jūsų nestebina? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
