Lietuvoje šiuo metu važinėja daugiau nei 10 500 elektromobilių, o iki 2030 m. jų skaičius pagal Susisiekimo ministerijos prognozes turėtų siekti 240 000. Didėjant elektromobilių skaičiui, daugėja ir savininkų, ieškančių greičiausio bei pigiausio įkrovimo sprendimo. Daugiabučiuose tai dažnai reiškia buitinę rozetę — kartais su laidais, tiesiamais per langą ar balkoną. Ekspertai tokį sprendimą vadina ne tik lėčiausiu, bet ir pavojingiausiu — su konkrečiomis finansinėmis pasekmėmis, apie kurias daugelis nežino.
Kodėl buitinis lizdas ir elektromobilis yra problematiška kombinacija
Elektromobilio įkrovimas iš buitinės rozetės gali sukelti tris pagrindines problemas. Pirma — laikas: visiškai išsikrovusio elektromobilio pilnas įkrovimas naudojant įprastą 2,3 kW lizdą gali trukti 20–40 valandų. Antra — efektyvumas: buitinis lizdas neturi apkrovos valdymo, o tai reiškia, kad jei vienu metu namuose veikia kiti galingi prietaisai, kyla įtampos šuolių rizika. Trečia ir svarbiausia — gaisro pavojus.
„Elektromobilis — galingas elektros prietaisas, tuo metu dauguma namų elektros instaliacijų nėra pritaikytos ilgalaikei didelei apkrovai. Kištukiniai lizdai ir laidai gali perkaisti, išsilydyti ar net sukelti gaisrą”, — LRT patvirtino Karolis Kieras, elektromobilių įkrovimo srities ekspertas. Ypač kritiškai situacija atrodo senesnio statybos daugiabučiuose, kur elektros instaliacija dažnai neatnaujinta dešimtmečiais — tokiuose namuose net standartinis 16 A krūvis gali būti per didelis.
Laidai iš lango — kraštutinis, bet realus atvejis
Lietuvos ekspertai jau fiksuoja atvejus, kai elektromobilių savininkai tiesia laidus pro langus ar balkono turėklus. „Senesnės statybos namuose dažniausiai nėra saugiai pravestų laidų, tinkamų elektromobilio įkrovimui, todėl yra tekę matyti ir pro langus nutiestus laidus, ir panaudotus ilgintuvus”, — alkas.lt patvirtino ekspertas Artūras Gasparavičius.
Problema čia dvejopa: ilgintuvas (prailgintuvas) paprastai nėra projektuotas ilgalaikei didelei apkrovai, o laidas pro langą — dešimtimis metrų ilgesnis nei rekomenduojama, kas didina varžą ir perkaitimo riziką. Trumpasis jungimas tokioje konfigūracijoje gali sukelti gaisrą ne tik automobilio, bet ir viso daugiabučio mastu.
Tai, ko daugelis nežino: draudimas tokiu atveju nepadengs
Tai yra finansiškai svarbiausias faktas, kurį elektromobilių savininkai turi žinoti. Kasko draudimas dengia žalą, įvykusią transporto priemonei ar įkrovimo stotelei, jei buvo laikytasi eksploatacijos sąlygų. Tačiau gaisro žala, apgadinusi būstą, kitą turtą ar kaimynų nuosavybę — kasko draudimu nedengiama.
„Tokią žalą turėtų dengti būsto draudimas ir civilinės atsakomybės draudimas — geriausia jų sąlygomis pasidomėti prieš pradedant krauti elektromobilį namuose buitiniu įkrovimo lizdu ar įkrovimo stotele”, — Compensa draudimo ekspertas Mindaugas Balinskas paaiškino LRT. Praktiškai tai reiškia: jei gaisras kilo dėl netinkamai atliekamo įkrovimo ir būsto draudimas nustato, kad buvo pažeistos eksploatacijos sąlygos — išmokos gali ir negauti.
Norvegija — pavyzdys, į kurį verta atkreipti dėmesį
Lietuvos ekspertai mini Norvegiją kaip precedentą: dėl išaugusio gaisrų skaičiaus, susijusio su elektromobilių įkrovimu iš buitinių lizdų, ten tai oficialiai draudžiama, o už draudimo nepaisymą gresia bauda. Lietuva kol kas tokio teisinio reguliavimo neturi, tačiau kryptis ES mastu aiški — mažos taršos zonos, privalomi įkrovimo sprendimai daugiabučiuose ir griežtėjantys saugumo standartai.
Kaip įkrauti saugiai daugiabučiuose
Yra keli teisingi sprendimai. Pirmasis — kreiptis į daugiabučio bendriją dėl sertifikuotos įkrovimo stotelės įrengimo. Šiuo metu galioja valstybės paramos sąlygos: iki 40% išlaidų gali kompensuoti valstybė. Net paprasčiausia sieninė stotelė (nuo ~300 €) bateriją įkrauna tris–šešis kartus greičiau nei buitinis lizdas. Antrasis — įrengti atskirą apsaugotą elektros lizdą su dinaminiu galios valdikliu, kuris apsaugo nuo perkrovų. Šį darbą privalo atlikti sertifikuotas elektrikas.
Jei laikinas buitinis lizdas neišvengiamas — ekspertai rekomenduoja: per pirmuosius įkrovimus kas valandą tikrinti rozetę (ji neturi kaisti); naudoti lizdą su 16 A saugikliu; nepalikti automobilio įkrauti be priežiūros nakties metu; vengti kitų galingų prietaisų naudojimo tuo pačiu metu.
Baterijos priežiūra — dar vienas argumentas atsisakyti kraštutinių sprendimų
Reguliarus įkrovimas iki 100% per buitinę rozetę kenkia ne tik namų instaliacijai, bet ir pačiai baterijai. Ekspertai rekomenduoja palaikyti įkrovimo lygį 20–80% ribose — tai gali ženkliai pratęsti akumuliatoriaus tarnavimo laiką. Naujos elektromobilio baterijos kaina siekia kelis tūkstančius eurų, todėl teisingas įkrovimas yra ne tik saugumo, bet ir finansinis klausimas.
