2020 metais Kinija eksportavo mažiau nei milijoną automobilių. 2024-aisiais — jau 8,32 milijono. Per ketverius metus — aštuonigubas šuolis. Tuo pačiu laikotarpiu Europa prarado apie 2–2,5 milijono parduodamų automobilių per metus ir iki šiol neatgavo ikipandeminio pardavimų lygio. Šių dviejų tendencijų sankirta — tai, kas šiuo metu vyksta Europos automobilių gamyklose.
Šią savaitę „Stellantis” paskelbė: iki 2028 m. pabaigos gamykla Poissy netoli Paryžiaus liausis gaminusi naujus automobilius. Tai ne dramatiška žinia apie vieną gamyklą — tai simptomas, kuris iliustruoja, kur eina visas kontinentas.
Poissy: 86 metai ir 53 procentų kritimas
Gamykla Poissy buvo pastatyta 1937 metais — jos statytojas buvo „Ford”. Vėliau ji atiteko „Chrysler”, paskui — „Peugeot”, galiausiai — „Stellantis”. Per aukščiausio klestėjimo metus 1976-aisiais gamykla pagamino daugiau nei 500 000 automobilių per metus ir tuo metu įdarbino beveik 30 000 darbuotojų.
2023 metais Poissy pagamino 145 800 automobilių. 2026 metų prognozė — apie 68 000. Tai 53 procentų kritimas per trejus metus. Gamybos pajėgumų panaudojimas 2025 m. pabaigoje siekė 58 proc. — žemiau pelningumo ribos, kuri paprastai laikoma 80–85 procentais. Dabar gamykloje dirba apie 1 600 darbuotojų, o ne 30 000.
Gamykla nebus uždaryta fiziškai — „Stellantis” investuos 100 mln. eurų ir perprofiluos ją į detalių gamybą, 3D spausdinimą ir naudotų automobilių perdirbimą. Tačiau automobilių surinkimo konvejeris sustos. Poissy taps paskutine pagrindine automobilių gamykla, dingusia iš Paryžiaus apylinkių po „Renault” Boulogne-Billancourt (1992) ir PSA Aulnay-sous-Bois (2014).
Struktūrinė krizė: ne recesija, o permaina
„Stellantis” — ne išimtis. Tai tik ryškiausiai matomas atvejis šiuo metu. Bendrovė 2024 metais pranešė apie 70 proc. grynojo pelno kritimą ir apie 25 mlrd. dolerių nurašymus. Tais pačiais metais Kinija pirmą kartą istorijoje tapo didžiausia automobilių eksportuotoja pasaulyje — aplenkdama Europą, kuri šį titulą laikė dešimtmečius.
Europos automobilių pramonės asociacijos ACEA duomenimis, 2025 metais iš viso pasaulio gamyklų išriedėjo 78,7 mln. automobilių. Iš jų 62 proc. pagamino Azija. Kinija viena atsakė už 37,4 proc. pasaulinės gamybos — beveik 29,4 mln. automobilių. Visa Europa — 18,3 proc., ES — 14,6 proc.
Lygiagrečia trajektorija eina ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas. Vien per pastaruosius dvejus metus Europos automobilių gamintojai paskelbė apie 100–150 tūkst. planuojamų atleisti darbuotojų. Analitikų skaičiavimai rodo, kad jei dabartinės tendencijos išliks — ES automobilių sektoriuje per kelerius metus galima prarasti 400–500 tūkst. darbo vietų neto.
Vokietija keičia kursą — į gynybą
Vienas netikėčiausių pastarojo laiko posūkių: Vokietija, kurios automobilių pramonė ilgai buvo laikoma neliečiamu ekonomikos stulpu, pradeda perkrauti tuščias gamyklas gynybos produkcijai. „Rheinmetall” paskelbė ketinanti perprofiluoti du savo automobilių gamyklų objektus Vokietijoje į gynybos gamybą. „Volkswagen” nagrinėja galimybę Osnabrücko gamykloje gaminti karinę techniką.
Kontekstas: Vokietijos gynybos išlaidos gali augti nuo 95 mlrd. eurų (2025 m. biudžeto projektas) iki 161,8 mlrd. eurų 2029 metais. Automobilių pramonės kompetencijos — inžinieriai, tiksliosios mechanikos patirtis, gamybos linijos — tampa patrauklios gynybos sektoriui, kurio užsakymų horizontas yra ilgas ir stabilus.
IAA įstatymas: vaistas, kuris ateis per vėlai?
Kovo mėnesį Europos Komisija pristatė Industrial Accelerator Act — paketą, skirtą Europos pramonės konkurencingumui stiprinti. Branša jį sutiko atsargiai: kryptis teisinga, tačiau tempas — klausimas.
„Branša neturi tiek laiko ir šiandien patiria neįtikėtiną spaudimą”, — sakė Lenkijos automobilių pramonės asociacijos vadovas Jakub Faryś leidiniui Interia, pridurdamas, kad kai kurios IAA nuostatos numato terminus iki 2030 metų, o realus įsigaliojimas — 2028-ieji.
Tuo tarpu Kinijos automobiliai jau dabar sudaro 9,5 proc. naujų automobilių registracijų Europoje (gruodžio 2025 m. duomenys). Lenkijoje per pirmą 2026 m. ketvirtį užregistruota jau daugiau nei 70 000 kiniškų automobilių — metų pabaigoje jų dalis gali siekti 15 proc.
Klausimas, kurį kelia Poissy atvejis, nėra apie vieną gamyklą. Jis yra apie tai, ar Europa spės prisitaikyti, kol dar yra ką gelbėti.
