Mechaninis gedimas – ne nuosprendis. Sugedę mazgai keičiami, alyva pilama, važiuoklė remontuojama. Bet korozija, prasiskverbusi į suvirinimo siūles, lonžeronus ar laikančiuosius rėmus, reiškia ką kita: automobilio struktūrinis karkasas silpnėja, saugumas mažėja, o brangus remontas dažnai tampa neekonomiškas. Todėl kai švedų žurnalas „Vi Bilägare” paskelbė naujausią korozijos atsparumo reitingą, rezultatai – ypač apie japoniškus automobilius – privertė ne vieną vairuotoją susimąstyti.
Kas ir kaip tiria automobilių atsparumą korozijai
Švedijos automobilių žurnalas „Vi Bilägare” korozijos problematiką tiria jau daugiau nei tris dešimtmečius. Dar 1989 metais žurnalas pradėjo bendradarbiauti su Stokholme veikiančia bendrove „Rostskyddsmetoder”, kuri specializuojasi antikorozinių technologijų analizėje. Per visą tą laiką ištirti daugiau nei 500 skirtingų automobilių modelių.
Metodika griežtesnė nei atrodo iš šalies. Automobiliai vertinami ne tik vizualiai – naudojant endoskopus tikrinamos uždaros kėbulo ertmės, analizuojami dažų pažeidimai, hermetikų kokybė, vandens nutekėjimo sistemos ir cheminių dangų efektyvumas. Ekspertai taip pat prognozuoja, kiek laiko gamyklinė apsauga išliks efektyvi – kada vaščiai ir mastikai pradės skilinėti ir praleisti drėgmę. Rezultatai pateikiami penkiabalėje skalėje: 0 reiškia itin didelę korozijos riziką, 5 – puikią apsaugą.
Šių metų reitingo vidurkis – 3,1 balo. Ir čia jau prasideda įdomiausia dalis.
Geriausiai atsparūs korozijai: kas surinko daugiausia balų
Aukščiausią įvertinimą – 5 balus iš 5 – gavo „Porsche”. Toli nuo jo neatsiliko „Jaguar” (4,7), kinų elektromobilių gamintojas „Nio” (4,5), toliau eina BMW (4,1), „Audi” ir „Mini” (po 4,0), „Mercedes-Benz” (3,9), „Renault” (3,7) bei „Volkswagen” ir „Seat” (po 3,6).
Europietiški gamintojai šiame sąraše dominuoja neatsitiktinai. Kaip aiškina „Rostskyddsmetoder” ekspertai, europiečiai tradiciškai remiasi uždaro profilio užpildymu vašku ir galvaninio cinkavimo technologijomis
– o tai užtikrina ženkliai geresnę apsaugą nuo mechaninių pažeidimų nei japonų naudojamos cheminio lakavimo dangos.
Ar tai reiškia, kad europietiškas automobilis visada geresnis? Ne. Bet korozijos atsparumo kontekste – skaičiai kalba patys.
Blogiausiai: „Honda” apačioje, japoniškai markei – ne vieta
Reitingo dugnas – staigmena daugeliui, kas japonišką automobilį laikė ilgaamžiškumo garantija. „Honda” surinko vos 1,8 balo – prasčiausiai iš visų tirtų gamintojų. Po 2 balus gavo „Suzuki”, „Subaru”, „Range Rover”, „Mitsubishi”, „Lynk&Co”, „Hongqi”, „Fiat” ir DS. „Toyota” ir „Ford” – po 2,2 balo, taip pat žemiau vidurkio.
Įdomu ir tai, kad net „Volvo” – švedų gamintojas, kurio šalyje žiemos ilgos ir keliai sūrūs – surinko tik 3,0 balo, žemiau vidurkio. Panašiai pasirodė „Alfa Romeo” (3,0) ir „Kia”/”Hyundai” (2,9). „Mazda” pastaruoju metu rodosi geriau nei anksčiau, tačiau vidurkis – 2,3 balo – dar tikrai ne komforto zona.
Kodėl japoniškai markei taip blogai sekasi
Atsakymas slypi gamybos filosofijoje. Japonų gamintojai tradiciškai remiasi cheminio lakavimo dangomis – tai pigesnis ir techniškai paprastesnis sprendimas. Europietiški gamintojai dažniau naudoja vaško užpildymą uždarose kėbulo ertmėse ir galvaninę cinkavimą. Pastaroji technologija geriau atlaiko mechaninius pažeidimus – įbrėžimus, akmenėlį, atšokusį nuo kelio, druskos poveikį.
Šiuolaikiniuose automobiliuose dar vienas korozijos židinys – plastikiniai dangteliai ir filcinė garso izoliacija, kaupianti drėgmę. Ekspertai įspėja: kokybiškas antikorozinis apdorojimas reikalauja šių dangtelių nuėmimo ir specialių, ilgai „skystų” preparatų naudojimo – ne universalių purškiamų medžiagų.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Lietuva – ne Skandinavija, bet sąlygos panašios. Druska keliuose – būtina eismo saugumui, tačiau pavojinga automobiliams. Reguliarus plovimas, dugno priežiūra, antikorozinis apdorojimas ir apsauginės dangos – tai ne prabanga, o būtinybė Lietuvos žiemomis. Drėgmė, temperatūros svyravimai ir žiemą barstoma druska kuria idealias sąlygas korozijai – ir tos sąlygos vienodai veikia tiek japonišką, tiek europietišką automobilį.
Jei reitinge matote savo automobilį tarp prasčiausių – tai dar ne katastrofa. Tačiau tai signalas: pavasarinis plovimas su dugno valymu, antikorozinis apdorojimas ir reguliarus patikrinimas tampa ne papildoma paslauga, o tikra investicija į automobilio ilgaamžiškumą. Ypač jei automobilis jau vyresnis nei penkerių metų ir gamyklinė apsauga sparčiai nusidėvi.
