Gegužė, A6 greitkelis prie Ščecino. Vairuotojas važiuoja pagal leistiną greitį. Kelias dienas vėliau — baudos pranešimas. Jis neviršijo. Sistema klydo. Ir tai nutiko ne vienam — per „Gegužinių” savaitgalį klaidingi protokolai sukaupti tūkstančiais.
Šis incidentas dabar yra oficialiai pripažintas. Tačiau klausimas, kurį jis iškelia, aktualus kur kas plačiau nei vienas Lenkijos greitkelis.
Kas nutiko A6: klaida, kurią aptiko ne sistema
Vidutinio greičio sistema veikia paprastai: pradžioje ir pabaigoje kamera fiksuoja automobilio numerį ir tikslų laiką. Jei atkarpa įveikta greičiau, nei leidžia leistinas greitis — bauda. Problema A6 kelyje buvo techninė: atliekant sistemos legalizaciją, Sprint S.A. darbuotojas neteisingai įvedė kontroliuojamo ruožo ilgį. Sistema skaičiavo vidutinius greičius pagal klaidingą atstumą — ir protokolai rašėsi nekorektiškai.
Klaida nustatyta po keturių dienų — rutininės duomenų kontrolės metu. Pažeidimai, užfiksuoti nuo balandžio 29 d. 12:00 iki gegužės 4 d. 9:27, buvo anuliuoti. Visas A6 sistemos ruožas iš naujo kalibruotas ir legalizuotas. Sprint S.A. bei CANARD (Lenkijos automatinės baudų sistemos valdytojas) oficialiai atsiprašė.
Bet yra svarbi detalė, kuri oficialiai nebuvo pabrėžta: klaidą pirmieji pastebėjo sunkvežimių vairuotojai, palygindami baudose nurodytą greitį su GPS duomenimis — skirtumas siekė apie 7,3 km/h. Tik po to, kai viešoje erdvėje pasirodė konkretūs atvejai, CANARD ir Sprint S.A. prabilo oficialiai. Pati sistema savęs laiku neaptiko.
Lizingo bendrovės, papildomos išlaidos ir kompensacijų procesas
Pagal oficialius duomenis, nė vienas vairuotojas nesuspėjo sumokėti baudos iki jų anuliavimo. Tačiau tai nereiškia, kad niekas nepatyrė išlaidų.
Lizingo bendrovės, gavusios oficialius pranešimus, turėjo juos apdoroti ir nustatyti, kas vairavo. Už kiekvieną tokį apdorojimą jos ima 50–150 zlotų administracinį mokestį. Šios sumos — nedidelės, bet realios — taip pat turi būti kompensuotos. Pagal CANARD informaciją, vairuotojai ir įmonės, patyrę tokias išlaidas, gali kreiptis su sąskaitomis: bylas perduos Sprint S.A., kuri vykdys grąžinimus.
Ar tai veiksminga? Sunku pasakyti. Daugeliui vairuotojų tokios administracinės išlaidos gali tiesiog likti neatlyginta biurokratine našta.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Lietuva šiuo metu turi 134 vidutinio greičio matavimo sistemas ir 78 stacionarius greičio matuoklius. Jos veikia tuo pačiu principu kaip ir Lenkijos A6 sistema: du matavimo taškai, laikas, atstumo ir greičio matematika. Tokio pat tipo klaida — neteisingai įvestas ruožo ilgis — teoriškai galima bet kurioje iš jų.
2026 m. Lietuva planuoja perkelti dalį matuoklių į naujus ruožus pagal avaringumo statistiką. Tai reiškia naują konfigūravimą ir naują legalizaciją. Lenkijos atvejis rodo, kad būtent šiame etape — ne eksploatacijos metu, o konfigūravimo ir legalizavimo metu — kyla didžiausia klaidų rizika.
Vairuotojas, abejojantis gautos baudos teisėtumu Lietuvoje, turi teisę ją apskųsti. Baudos kvite turi būti nurodytas pažeidimo laikas, vieta ir matuoklio numeris; vidutinio greičio sistema papildomai privalo nurodyti ruožo pradžią, pabaigą ir fiksuotus laiko žymenis. Jei šie duomenys neatitinka realių važiavimo aplinkybių — tai pagrindas kreiptis į Kelių policiją su prašymu patikrinti matavimo duomenis.
Ar tai populiarus kelias? Ne. Bet Lenkijos atvejis parodė, kad jis kartais būna vienintelis.
Ko šis incidentas moko apie pasitikėjimą sistema
Vidutinio greičio sistema nėra fizikos aparatas — ji yra programinė ir techninė konfigūracija, kurią atlieka žmonės. A6 incidentas atskleidė tris dalykus: sistema gali klysti; klaidos gali likti nepastebėtos be vidinės kontrolės; ir — svarbiausia — informacija apie klaidas gali būti neperduodama.
Sprint S.A. aptiko klaidą po keturių dienų, bet apie tai neinformavo GITD nedelsiant. Oficiali komunikacija prasidėjo tik po viešo spaudimo. Tai nėra techninis defektas — tai valdymo problema.
Redakcijos vertinimu, Lenkijos atvejis — ne katastrofa, o signalas. Lietuvoje viešos informacijos apie vidutinio greičio sistemų kalibravimo ir legalizavimo procedūras nėra daug. Vairuotojas, gavęs baudą, neturi galimybės patikrinti, ar sistema tą dieną veikė teisingai. Kol tokios skaidrumo priemonės neegzistuoja — tikėjimas sistema yra privalomas. O tikėjimas, kaip parodė A6, kartais klaidina.
