Didmiesčių gyventojai keliaudami automobiliu neretai susiduria su eismo spūstimis prie šviesoforų, žiedinių sankryžų ar įsukimų į kitas gatves. Dvi vilnietės, norėjusios atrasti greičiausią susisiekimo būdą sostinėje, atliko eksperimentą – patikrino, ar į miesto centrą kursuojantis troleibusas gali savo tikslą pasiekti greičiau, negu lengvasis automobilis, važiuojantis tuo pačiu maršrutu.
Vilnietės Austėja Kutkaitė ir Barbora Šmuilytė atliko eksperimentą – patikrino, kuri transporto priemonė padeda greičiau ir patogiau naviguoti sostinės gatvėmis.
„Nusprendėme, kad keliausime iš Saulėtekio į Centrą. Paskaičiavome, kad turėsime įveikti beveik 7 kilometrus kelio, tai atrodė pakankamai, kad galėtumėme objektyviai įvertinti sugaištą laiką. Austėja keliavo 2 maršruto troleibusu, kuris važiuoja tiesiai iš stoties į Saulėtekį ir atgal, tuo tarpu aš tą patį maršrutą bandžiau įveikti automobiliu“, – sako B. Šmuilytė.
Barbora savo kelionę automobiliu pradėjo vienoje iš Saulėtekio alėjoje esančių degalinių, tačiau beveik iš karto susidūrė su nesklandumais ir pateko į spūstį Antakalnio gatvėje.
„Turėjau sukti į kairę, o tai galėjau padaryti tik iš antrosios eismo juostos, todėl teko keletą minučių pastovėti kamštyje. Galbūt galėjau bandyti važiuoti kitu, kiek ilgesniu maršrutu, tačiau nenorėjau rizikuoti sugaišti laiko“, – prisimena pašnekovė.
Netoliese, Klinikų stotelėje, „užstrigo“ ir troleibusu važiuojanti Austėja – jos teigimu, tai buvo vienintelis kelionės metu jai kilęs trikdis.
„Troleibusas sustojo stotelėje, kad keleiviai galėtų išlipti arba įlipti. Kuomet durys užsidarė, keletą minučių praleidome stovėdami vietoje, nes sraute dalyvaujantys vairuotojai nepaisė Kelių eismo taisyklių ir neleido troleibusui pajudėti iš stotelės“, – teigia A. Kutkaitė.
Greičiau atvyko troleibusu
Automobiliu važiavusi B. Šmuilytė tikina, kad nors ir nesusidūrė su dažnai eismą lėtinančiais kelių remonto darbais, vis tiek važiavo „nuo spūsties iki spūsties“ bei daugiausia laiko praleido laukdama saugios galimybės įsilieti į eismą Olandų gatvėje esančioje žiedinėje sankryžoje.
„Ten praleidau apie 10–12 minučių, nors nebuvo jokių avarijų, kelių remonto darbų ar kitų eismą lėtinančių aplinkybių – tiesiog buvo itin daug automobilių, važiuojančių įvairiomis kryptimis“, – pasakoja ji.
Kol Barbora stovėjo spūstyje, troleibusu keliavusi Austėja pasiekė kelionės tikslą – Vinco Kudirkos aikštę. Tą jai pavyko padaryti per 27 minutes.
„Iš tiesų nekilo jokių problemų, nesusidūrėme nei su kamščiais, nei su kelio remonto darbais. Tiesa, pastebėjau, kad vairuotojai kartais mėgsta „apeiti“ kamščius ir važiuoti autobusų juosta, net kai vairuoja ne elektromobilį. Jeigu vairuotojai to nedarytų ir kreiptų daugiau dėmesio į iš stotelės bandančius pajudėti troleibusus ar autobusus, kelionės tikslą būčiau pasiekusi dar greičiau“, – mano A. Kutkaitė.
Dar po 13-os minučių prie V. Kudirkos aikštės automobiliu atvyko ir B. Šmuilytė, kuriai kelionės tikslą pavyko pasiekti per 40 minučių. Paklausta, ką galėjo daryti kitaip, kad maršrutas būtų įveiktas greičiau, pašnekovė atsako, kad važiavimo laikas būtų sutrumpėjęs tik tuo atveju, jeigu būtų pasirinktas kitas kelionės metas.
„Eksperimentą darėme apie 14 valandą, kuomet dauguma darbuotojų įprastai jau būna papietavę ir sugrįžę į darbus, tačiau nepaisant to, automobilių gatvėse buvo gausu. Ko gero, reikėtų rinktis viešąjį transportą arba kitą susisiekimo priemonę, važiuoti ne piko metu arba ieškoti kito, mažiau populiaraus maršruto“, –reziumuoja B. Šmuilytė.
Susisiekimo ministerija kelia tikslą iki 2030 metų sumažinti kelionių automobiliais miestuose skaičių. Siekiama, kad iki 2030-ųjų susisiekimas viešuoju transportu, dviračiais ir pėsčiomis sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. kelionių (dabar – 45 proc.).
Į viešąjį transportą miestuose ir priemiesčiuose jau investuota 52,52 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, į dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą – 10,22 mln. eurų. Ateityje tam numatoma skirti dar 344 mln. eurų ES investicijų.
