2024 metais Vokietijoje užfiksuota beveik 11 700 eismo įvykių su sužalotaisiais, kuriuose nustatytas klaidingas aplenkimas. 212 atvejų baigėsi mirtinai. DEKRA avarijos tyrėjai šiuos skaičius pristato kaip perspėjimą: aplenkimas vieškeliuose yra viena labiausiai neįvertintų pavojingų situacijų kelyje.
„Dažnai aplenkti pradedama nepakankamai įvertinus eismo situaciją. Jei neteisingai įvertini padėtį, o priešpriešinis eismas artėja — pasekmės būna itin sunkios”, — sako DEKRA avarijos tyrimų ekspertas Luisas Ancona. Jo žinutė aiški: „Aplenkimas yra viena kritiškiausių vairavimo situacijų. Mažiausios abejonės atveju — aplenkti negalima.”
Kur slypi didžiausia rizika
Pavojingiausi ruožai — su posūkiais, kalvomis, įdubomis ir sankryžomis. Šiose „aklynėse” priešpriešinis automobilis gali pasirodyti tik tada, kai jau per vėlu reaguoti. Lengva praleisti ir laukų keliuką, iš kurio gali išvažiuoti traktorius ar dviratininkas.
Kelio eismo taisyklės šiuo klausimu nedviprasmiškai: aplenkti leidžiama tik tada, kai visas aplenkimo kelias matomas ir laisvas. Bet koks neaiškumas — draudimas aplenkti.
Klaida, kurios niekas neapskaičiuoja
Vienas dažniausių nesusipratimų — aplenkimui reikalingos atkarpos ilgio neįvertinimas. Ancona pabrėžia: priešpriešinis automobilis artėja tuo pačiu greičiu, todėl matoma atkarpa turi būti pakankama abiem. Kai greičių skirtumas tarp aplenkiančio ir aplenkiamo automobilio mažas — reikalinga atkarpa žymiai ilgesnė nei atrodo.
Jei išvažiavus į priešpriešinę juostą paaiškėja, kad atkarpos ar greičio neužtenka — manevras turi būti nedelsiant nutrauktas. Ne bandoma užbaigti greičiau. Nutrauktas.
Veidrodis taip pat privalomas
Dar viena dažna klaida: prieš aplenkiant netikrinamas galinis eismas. „Kas nori aplenkti, privalo pirmiausia patikrinti, ar paskui važiuojantis automobilis jau pradėjo aplenkimo manevrą”, — primena Ancona. Prieš išvažiuojant į kairę ir grįžtant į dešinę — laiku įjungiamas posūkio rodiklis. Aplenkiamo automobilio „kirpti” — draudžiama.
6 klausimai prieš kiekvieną aplenkimą
DEKRA rekomenduoja prieš kiekvieną aplenkimo manevrą atsakyti į šešis klausimus. Jei į bent vieną atsakymas yra „ne” — neaplenkti:
- Ar atkarpa visiškai matoma ir laisva nuo priešpriešinio eismo?
- Ar matoma atkarpa pakankama aplenkimui užbaigti?
- Ar mano automobilis gali pakankamai greitai įsibėgėti?
- Ar sekantis automobilis jau nepradėjo aplenkimo?
- Ar laiku įjungiau posūkio rodiklį?
- Ar galiu bet kada saugiai nutraukti manevrą, jei eismo situacija pasikeistų?
Kiek minučių iš tikrųjų sutaupoma
Ancona pateikia argumentą, kuris daugeliui gali pakeisti požiūrį: „Dažni aplenkimo manevrai apsunkina vairavimo situaciją ir kuria riziką sau ir kitiems. Be to, paprastai tai neduoda jokio reikšmingo laiko sutaupymo — ypač esant dideliam eismo intensyvumui. Dažniausiai kalbame apie kelias minutes, kurių rizika tikrai neverta.”
Lietuvos vieškeliuose aplenkimo situacijos dažnai susiklosto ten, kur tai draudžiama arba kur matomumas ribotas. Policijos duomenimis, aplenkimas yra viena iš pagrindinių sunkių eismo įvykių priežasčių užmiesčio keliuose — statistika, kuri neprieštarauja DEKRA radiniams, o jį papildo.
