Daugumoje ANK straipsnių, kuriuose minima transporto priemonės konfiskacija, vartojamas žodis „gali būti” – teismas sprendžia, atsižvelgdamas į aplinkybes. ANK 427 straipsnyje to žodžio nėra. Ten parašyta „privaloma skirti”. Ir būtent tai daro šį straipsnį griežčiausiu Lietuvos administracinėje teisėje.
Kada įsijungia 427 straipsnis
Šis straipsnis taikomas ne bet kokiam neblaiviam vairuotojui. Jis skirtas pakartotiniam atvejui – kai asmuo vairuoja neblaivus (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, arba vengia patikrinimo, o jam jau buvo paskirta nuobauda už analogišką pažeidimą ir dar nepraėjo vieni metai nuo tos nuobaudos įvykdymo dienos.
Į „analogiškų pažeidimų” sąrašą patenka ne tik ankstesnis 427 straipsnio pažeidimas, bet ir ANK 420 straipsnio 4 bei 5 dalys, 422 straipsnio 1–5 dalys, 423 straipsnio 3 dalis ir 424 straipsnio 6 dalis. Straipsnis taip pat taikomas asmenims, turintiems nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą vairuojant neblaiviam.
Trys sankcijos vienu metu
Sankcijų paketas čia sudėtas iš trijų atskirų dalių, ir kiekviena veikia savarankiškai.
Bauda. Vairuotojams – nuo 1000 iki 1500 eurų. Asmenims, neturintiems teisės vairuoti – dar daugiau, nuo 1200 iki 2000 eurų.
Teisių atėmimas. Pagal 427 straipsnio 2 dalį jis privalomas – nuo ketverių iki septynerių metų. Tačiau čia slypi niuansas, kurio dažnai nepastebima: jei nustatytas neblaivumas yra 0,41–1,5 promilės ribose, teisių atėmimas skiriamas nuo trejų iki šešerių metų, bet papildomai pridedamas draudimas vairuoti transporto priemones be antialkoholinio variklio užrakto – nuo pusantrų iki dvejų metų po teisių susigrąžinimo. Kitaip tariant, net atgavus pažymėjimą, laisvė vairuoti bet kokį automobilį negrįžta iš karto.
Konfiskacija. 427 straipsnio 3 dalis suformuluota vienu sakiniu: už šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Jokių sąlygų, jokių išimčių, jokios teismo diskrecijos.
Kuo tai skiriasi nuo kitų straipsnių
Palyginimui verta pažvelgti, kaip konfiskacija formuluojama kitur. ANK 420 straipsnyje už chuliganišką vairavimą konfiskavimas gali būti skiriamas – tai teismo sprendimas, priklausantis nuo aplinkybių. ANK 424 straipsnyje už vairavimą be teisių neblaiviam – taip pat galimas, bet ne privalomas. Net ANK 422 straipsnyje, kuris taikomas pirmam neblaivaus vairavimo atvejui, konfiskacija minima tik kaip galimybė pakartotinumo atveju.
Ar tai reiškia, kad 427 straipsnio atveju įmanoma tikėtis švelnesnio sprendimo? Praktiškai – ne. Įstatymo formuluotė nepalieka pareigūnui ar teismui erdvės vertinti, ar automobilis reikalingas darbui, šeimai, ar jis paskutinis turtas. Vienintelis kintamasis, kurį teismas dar gali svarstyti – ar transporto priemonė priklausė pažeidėjui, ar trečiajam asmeniui, ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo perduota.
Ką verta žinoti iš anksto
Metų skaičiavimo taškas – ne pažeidimo data, o nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo diena. Tai reiškia, kad jei bauda buvo sumokėta vėlai arba teisių atėmimo terminas baigėsi neseniai, „pavojingas” dvylikos mėnesių langas gali tęstis gerokai ilgiau, nei atrodo skaičiuojant nuo pirmojo įvykio.
Antras dalykas – vengimas tikrintis blaivumą teisiškai prilyginamas pačiam pažeidimui. KET 17 punktas nustato pareigą policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, o atsisakymas šioje sistemoje nėra „neutralus” pasirinkimas – jis įtrauktas į tą pačią 427 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Sunku nepastebėti, kad įstatymų leidėjas šiuo straipsniu sąmoningai pašalino bet kokią derybų erdvę. Prieš sėdant prie vairo po ankstesnės nuobaudos verta prisiminti vieną paprastą dalyką: čia sprendžia ne teismo malonė, o vienas žodis įstatymo tekste.
