Prieš ilgesnę kelionę į bagažinę įmetamas kanistras su atsarginiais degalais atrodo kaip protingas sprendimas – ypač važiuojant per retai apgyvendintas vietoves ar vežantis įrangą, kuriai reikia kuro. Bet vienas dalykas lemia, ar tai teisėta, ar per patikrą virsta problema: pati talpykla.
Kokioje taroje degalus vežti galima
Dažniausia klaida – atsitiktinė pakuotė. Plastikinis butelis, senas indas nuo kito skysčio ar bet kokia „laikina” talpykla degalams netinka fiziškai: medžiaga gali būti pažeista, o besiskverbiantys garai smarkiai didina gaisro riziką. Benzinui ir dyzelinui vežti leidžiama naudoti tik sandarius, būtent tam skirtus ir atitinkamai paženklintus kanistrus. Būtent dėl to degalinės darbuotojas turi teisę atsisakyti pilti degalus į reikalavimų neatitinkantį indą – ir tai nėra jo kaprizas.
Kiek degalų galima vežti
Čia svarbu suprasti, kad galioja dvi skirtingos ADR nuostatos, priklausomai nuo to, kam degalai skirti.
Jei degalai vežami paties automobilio varomajai jėgai užtikrinti, pagal ADR 1.1.3.3 punktą nešiojamosiose talpyklose leidžiama vežti ne daugiau kaip 60 litrų vienam transporto vienetui. Automobilio gamykliniame bake esantys degalai į šį limitą neįskaičiuojami – pilnas bakas ribai neturi įtakos.
Jei pavojingas krovinys vežamas kaip privataus asmens asmeniniam naudojimui skirta, mažmeninei prekybai supakuota prekė, taikoma ADR 1.1.3.1 punkto išimtis: vienoje talpykloje – iki 60 litrų, o iš viso vienam transporto vienetui – iki 240 litrų. Šiuo atveju papildomų leidimų, kokių reikia komerciniam pavojingų krovinių vežimui, privačiam asmeniui nereikia.
Ir svarbiausias niuansas keliaujantiems: kertant ES vidaus sieną galioja gerokai griežtesnė riba – nešiojamojoje taroje leidžiama vežti ne daugiau kaip 10 litrų, neskaičiuojant degalų automobilio bake. Kanistras, visiškai teisėtas Lietuvos kelyje, prie sienos gali tapti pažeidimu.
Ką sako Kelių eismo taisyklės apie tvirtinimą
Įdėti kanistrą į automobilį – tik pirmas žingsnis. KET 208 punktas nustato, kad krovinys visų kategorijų transporto priemonėse turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas taip, kad nekristų, nesivilktų, nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms. Praktiškai tai reiškia, kad važiuojant kanistras negali slankioti ar virsti – staigaus stabdymo metu nefiksuota talpykla gali būti pažeista.
KET 209 punktas eina dar toliau: vairuotojas privalo nedelsdamas pašalinti krovinio išdėstymo ar pritvirtinimo trūkumus, o jeigu to padaryti negalima – toliau nebevažiuoti. Kitaip tariant, „pataisysiu kitoje degalinėje” teisiškai nėra tinkamas atsakymas.
Praktinės taisyklės paprastos: kanistrą vežti tik bagažinėje, ne keleivių salone, kur garai kelia realų pavojų važiuojantiems; kamštį užsukti sandariai; talpyklą pritvirtinti taip, kad ji nejudėtų. Ar tai perdėtas atsargumas? Užtenka prisiminti, kad degalų garai sprogsta ne nuo liepsnos, o nuo kibirkšties – o jos šaltinių automobilyje netrūksta.
Kokia bauda gresia Lietuvoje
Netinkamai pritvirtinto kanistro atveju taikomas ANK 417 straipsnis, kuris apima kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus – bauda vairuotojams siekia nuo 30 iki 90 eurų. Suma nedidelė, tačiau čia svarbiau kita: KET 213 punktas leidžia pareigūnui uždrausti važiuoti toliau, kol pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, nebus pašalinti.
Jei kiekis viršija leistinas ribas arba tara akivaizdžiai netinkama, situacija gali būti vertinama pagal pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimus – ANK 436 straipsnis vairuotojams numato baudas nuo 60 iki 120 eurų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio.
Ką prisiminti prieš kelionę
Sunku nepastebėti, kad visą šią teisinę konstrukciją galima suvesti į tris paprastus punktus. Sertifikuotas kanistras vietoj bet kokio kito indo. Ne daugiau kaip 60 litrų vienam automobiliui, o kertant ES sieną – tik 10. Ir pritvirtinta talpykla bagažinėje, o ne laisvai riedanti prie atsarginio rato. Prieš išvažiuojant verta skirti minutę patikrinti šiuos tris dalykus – tai pigiau nei bet kuris kitas scenarijus.
