Greičio matuoklio nuotrauka atrodo kaip neginčijamas įrodymas – greitis užfiksuotas, numeris matomas, bauda pagrįsta. Bet Lenkijoje atlikta analizė rodo, kad ne visada taip paprasta. Patikrinus 701 greičio matavimo įrenginį, daugiau nei šimte iš jų rasta neatitikimų dokumentacijoje.
Portalas „Nomando.pl” išanalizavo viešus Lenkijos Kelių transporto inspekcijos (GITD) duomenis apie visus legalizacijai priklausančius greičio fotoradarus. Iš 701 patikrinto įrenginio net 107 turėjo bent vieną pertrauką legalizacijos sertifikatų tęstinume – iš viso užfiksuoti 117 tokių atvejų.
Kodėl sertifikatas apskritai svarbu
Greičio matuoklis gali būti baudimo pagrindas tik tuo atveju, jei turi galiojantį legalizacijos sertifikatą – dokumentą, patvirtinantį, kad įrenginys matuoja greitį pagal metrologinius reikalavimus. Be jo formaliai neaišku, ar matavimas tikslus.
Dauguma nustatytų pertraukų nebuvo dramatiškos – jų mediana siekė vos 3 dienas, o dažniausiai tai paaiškinama tuo, kad GITD skelbiamas sertifikatų sąrašas atnaujinamas su vėlavimu. Bet ne visi atvejai tokie nekalti.
Kai pertrauka – ne savaitė, o keturi mėnesiai
Rimčiausią susirūpinimą kelia ilgalaikės spragos. 15 pertraukų truko ilgiau nei mėnesį, o 7 – viršijo 120 dienų. Tokių atvejų sunku vadinti paprastu administraciniu vėlavimu. Analizės rengimo dieną 27 greičio matuokliai viešame sąraše apskritai neturėjo galiojančio sertifikato – nors autoriai pažymi, kad dalis jų galėjo būti tiesiog išmontuoti, tačiau vis dar figūruoja registre.
Vienas modelis – „MultaRadar CD” – atsakingas už 85 iš 117 nustatytų pertraukų, tai beveik trys ketvirtadaliai visų atvejų. Daugiausia problemų nustatyta Šventojo Kryžiaus vaivadijoje, mažiausiai – Kujavijos-Pamario ir Opolės regionuose.
Kas viską pradėjo
Tiesioginis impulsas patikrinimui – klaida ties Ščecinu, A6 automagistralėje, kur atliekant vieno įrenginio legalizaciją buvo neteisingai nustatytas kontroliuojamo ruožo ilgis, todėl sistema perskaičiuodavo vidutinį greitį per didelį. Institucija CANARD nutraukė bylas dėl matavimų, atliktų balandžio 29 – gegužės 4 dienomis – tie vairuotojai baudų negavo. Pati legalizacijos pertrauka automatiškai nereiškia negaliojančios baudos, tačiau gali tapti svariu argumentu apskundimo metu.
Ar panašus reikalavimas galioja ir Lietuvoje?
Taip – ir tai ne teorija. Lietuvoje greičio matuoklius prižiūri Lietuvos metrologijos inspekcija: kiekvienas įrenginys privalo turėti galiojantį patikros sertifikatą arba žymenį, patvirtinantį, kad matavimas atitinka deklaruotą paklaidos ribą. 2020 m. panašus klausimas jau buvo iškilęs viešai – kai vairuotojai suabejojo policijos naudojamų „trikojų” greičio matuoklių tikslumu, policija viešai pateikė galiojantį „Metrologijos centro” sertifikatą kaip įrodymą.
Skirtumas nuo Lenkijos tas, kad Lietuvoje viešo, lengvai patikrinamo sertifikatų sąrašo kiekvienam įrenginiui nėra – informaciją tenka prašyti tiesiogiai iš institucijos, jei kyla abejonių dėl konkretaus matavimo.
Ką daryti, jei gavote baudą
Jei baudą gavote Lenkijoje, tikrinančio įrenginio numerį galima rasti ant GITD atsiųsto pranešimo ir palyginti su viešu legalizacijos sertifikatų sąrašu – tai leidžia patikrinti, ar matavimo dieną įrenginys turėjo galiojantį dokumentą. Ilgalaikė pertrauka sertifikate savaime baudos nepanaikina, bet gali tapti pagrindu apskųsti sprendimą.






