Ispanijos mechanikas Javier Sendín, dešimtmečius remontuojantis įvairiausių markių automobilius, sako tiesiai: šiandien praktiškai nebėra gamintojo, kuris aiškiai išsiskirtų patikimumu taip, kaip kadaise. Bendras visų markių patvarumo lygis, jo vertinimu, per pastaruosius metus krito beveik vienodai.
Kodėl patikimumas krenta visur
Dar prieš keliolika metų daugelis vairuotojų be didesnių abejonių rinkosi konkrečias markes, garsėjančias išskirtiniu patvarumu. Šiandien situacija kitokia. Šiuolaikiniai automobiliai turi vis daugiau elektronikos ir pagalbinių sistemų, kurios didina komforto lygį, bet kartu tampa papildomu gedimų šaltiniu. Anot Sendíno, kuo daugiau technologijų automobilyje, tuo didesnė rizika, kad sugęs kuris nors atskiras mazgas – nesvarbu, kokios kainos ar segmento pats automobilis.
Kurios markės į servisą grįžta dažniausiai
Sendínas pastebi, kad reguliariai jo dirbtuvėse pasirodo „Stellantis“ grupės automobiliai – „Peugeot“, „Citroën“, „Opel“, „Fiat“, „Alfa Romeo“, „Jeep“ ir DS modeliai. Dažnai remontuojami ir „Volkswagen“ koncerno automobiliai – patys „Volkswagen“, „Audi“, „Seat“ bei „Škoda“, taip pat BMW ir „Mercedes-Benz“. Mechaniko nuomone, tokia statistika susijusi ne tik su šių markių populiarumu – jų tiesiog daug keliuose – bet ir su vis sudėtingesnėmis elektroninėmis sistemomis. Tai nereiškia, kad visi šie automobiliai su defektais, tiesiog jų apskritai daug.
Kuri grupė vis dar išsiskiria
Nepaisant bendro nuosmukio, viena automobilių grupė, pasak Sendíno, ir toliau išlaiko itin aukštą patvarumo lygį – Japonijos gamintojų modeliai. Būtent „japonai“ rečiausiai patenka į servisą dėl rimtų gedimų ir toliau garsėja ilgaamžiškumu bei patikimumu, susiformavusiu per dešimtmečius stebint įvairiausių gamintojų automobilius kasdieniame darbe.
Ką pats mechanikas rinktųsi naujam automobiliui
Sendínas prisipažįsta, kad šiuo metu jam pačiam naujo automobilio pirkti nereikia. Tačiau jei tektų rinktis, jis sustotų prie įkraunamo hibrido (PHEV), pageidautina – japoniškos gamybos. Toks derinys, jo manymu, sujungia vidaus degimo variklio ir elektros variklio privalumus: mieste galima pigiai važinėti elektra, o ilgesnes keliones be problemų įveikti su benzininiu varikliu.
Ispanijoje tokį pasirinkimą papildomai skatina CERO ekologinis ženklas – juo pažymėti automobiliai gauna lengvatas įvažiuojant į ribojamas miesto zonas bei nuolaidas parkavimui ir mokesčiams. Bet ar panašios paskatos taikomos ir Lietuvoje?
Kaip yra Lietuvoje
Lietuvoje tiesioginio CERO analogo – ekologinio lipduko, suteikiančio konkrečias miesto lengvatas PHEV ar elektromobiliams – nėra. Vietoj to veikia kitokios paskatos: mažesnis pridėtinės vertės mokestis įmonių automobiliams su mažesniu CO2 kiekiu, atskiros APVA subsidijų programos naujiems elektromobiliams bei kai kurių savivaldybių taikomos nemokamo ar pigesnio parkavimo išimtys elektromobiliams didžiuosiuose miestuose. Sistema mažiau centralizuota nei Ispanijoje, tačiau kryptis panaši – vis daugiau paskatų renkantis mažiau taršų automobilį.
Ką verta įsiminti
Nepriklausomai nuo to, ar kalbama apie Ispanijos, ar Lietuvos rinką, mechaniko patirtis rodo tą pačią tendenciją – kuo sudėtingesnė automobilio elektronika, tuo daugiau potencialių gedimo taškų. Prieš perkant naują ar naudotą automobilį, verta pasidomėti ne tik markės reputacija apskritai, bet ir konkretaus modelio bei kartos patikimumo istorija.
