Šeši skirtingi varikliai, du kuro tipai, ridos siekiančios ir 400 000 km. Naudotas Audi Q7 pirmosios kartos (4L, 2005–2015) pirkėjas Lietuvoje turi tikrai plačią atranką – bet ne visi variantai vienodai verti dėmesio. Vieni tiesiog per daug geria degalų, kiti gali per kelis metus „suvalgyti“ sutaupytus pinigus remontams.
Kodėl Q7 4L vis dar populiarus Lietuvos rinkoje
Audi Q7 jau perkopė 20 metų ribą, bet susidomėjimas juo neišnyko – priešingai, apie modelį vėl prakalbo dėl neseniai pristatytos trečiosios kartos. Pirmoji karta savo laiku darė didelį įspūdį: beveik 5,1 m ilgio ir beveik 2 m pločio kėbulas 2005-aisiais atrodė tiesiog abstrakčiai didelis. Autoplius platformoje šiandien tokį automobilį rasti nesunku, o kaina, palyginti su antrąja karta (4M), kurios vidutinė rinkos vertė Lietuvoje siekia nuo 30 000 iki 55 000 eurų, yra gerokai patrauklesnė. Būtent dėl to 4L lieka populiarus pasirinkimas tiems, kurie nori erdvaus, visureigio tipo šeimos automobilio už protingus pinigus.
Bet ar tikrai kiekvienas variklio variantas vertas pinigų? Ne visai – ir čia prasideda tikrasis pasirinkimo galvosūkis.
Benzininiai varikliai: galingi, bet Lietuvai nepatogūs
Gamoje buvo trys benzininiai varikliai: 3.6 FSI VR6 (280 AG), 4.2 FSI V8 (350 AG) – abu vien tik su kompresoriumi nestiprinami, atmosferiniai, montuoti iki 2010 m. faceliftinimo – bei juos pakeitęs kompresoriumi stiprinamas 3.0 TFSI (272 arba 333 AG). Visi turi tiesioginį degalų įpurškimą ir nuolatinę quattro pavarą.
Realus degalų sunaudojimas – pagrindinė šių variklių problema Lietuvos sąlygomis: 3.0 ir 3.6 litrų versijos mišriu ciklu suvartoja apie 12–13 l/100 km, o 4.2 – net 14,5–15 l/100 km. Dėl tiesioginio įpurškimo šiuos variklius taip pat sunku ir nepatogu derinti su dujų (LPG) įranga, kuri Lietuvoje tebėra populiarus būdas mažinti degalų išlaidas – FSI/TFSI sistemos su dujomis dirba prastai ir vis tiek reikalauja dalies benzino. Techninės problemos irgi nebūna pigios: 3.6 ir 4.2 FSI kenčia nuo skirstymo grandinių ištempimo (dažniausiai dėl įtempiklio gedimo), o 4.2 papildomai – nuo aukšto slėgio siurblių gedimų. 3.0 TFSI šiuo požiūriu patikimesnis, nors ir jame panašūs gedimai pasitaiko, tik rečiau.
Dyzeliniai varikliai: nuo darbinio arklio iki egzotikos
Per visą gamybos laikotarpį vienintelis nuolat siūlytas dyzelinis variklis buvo 3.0 TDI V6 (204, 233, 240 arba 245 AG). 2007 m. asortimentą papildė 4.2 TDI V8 (326/340 AG), o 2008–2012 m. – tikra retenybė: 6.0 TDI V12 su 500 AG galia. Pastarasis, kaip ir 4.2 TDI, turi dvi turbinas – 3.0 TDI tenkinasi viena.
Sąnaudos: 3.0 TDI realiai sunaudoja apie 10,5–11,5 l/100 km, 4.2 TDI – apie 12 l/100 km, o 6.0 TDI gali viršyti 15 l/100 km. Visus dyzelinius variklius vienija ta pati silpna vieta – sudėtingas, kelias grandines naudojantis skirstymo mechanizmas (dvi arba net keturios grandinės), itin jautrus priežiūros vėlavimams. Pirmieji nusidėvėjimo požymiai – barškėjimas šaltam varikliui – kartais pasireiškia jau nuo 150 000 km ridos, dažniausiai būtent 3.0 TDI varikliuose. Po faceliftingo Audi patobulino konstrukciją, ir grandinių ilgaamžiškumas šiek tiek pagerėjo, tačiau rizika lieka visose kartose. Papildomai pasitaiko užsikimšusių EGR vožtuvų, biturbo sistemos gedimų (4.2 ir 6.0), purkštukų nusidėvėjimo (ypač brangaus 6.0 variante, kur purkštukų net 12) bei sukamųjų sklendžių gedimų įsiurbimo kolektoriuje (3.0).
Reidasofficial.lt redakcijos duomenimis, panašūs V6 dyzeliniai varikliai, sutinkami ir VW Touareg, Lietuvoje ilgą laiką laikomi „sunkiasvoriais“, ištvermingais agregatais, kurie tinkamai prižiūrimi realiai gali peržengti 400 000–500 000 km ribą – bet tik su nepertraukiama priežiūros istorija.
Ką realiai rinktis, jei perkate Lietuvoje
Verta rinktis Q7 su 3.0 TDI varikliu – geriausiai kuo jaunesnį egzempliorių (204 arba 245 AG versiją), kurio skirstymo mechanizmas jau šiek tiek patobulintas ir supaprastintas. Verta apsvarstyti ir po faceliftingo gamintus modelius su 4.2 TDI arba 3.0 TFSI – degalų jie sunaudoja panašiai, tačiau žymiai dinamiškesni už 3.0 TDI. Benzininiai 3.6 ir 4.2 FSI Lietuvos rinkoje pernelyg rizikingi dėl degalų sąnaudų ir sudėtingos priežiūros, o 6.0 TDI net ir nedidelis remontas gali atsieiti brangiau, nei tikitės.
Prieš perkant bet kurį 4L variantą, verta patikrinti keletą dalykų:
- Pilną techninės priežiūros istoriją, ypač skirstymo grandinės keitimo įrašus
- Ar automobilis neviršija 160 000 km ribos be dokumentais patvirtintos didelės apžiūros – po šios ribos rizika ženkliai auga
- Oro pakabos būklę, jei automobilis su ja komplektuojamas – jos remontas gali kainuoti tiek pat, kiek pati transakcija
Redakcijos vertinimu, Q7 4L lieka geras pasirinkimas tik tiems, kurie renkasi sąmoningai – ne pigiausią skelbimą, o tvarkingiausią istoriją.
