Kelios minutės intensyvios liūties gali įprastą miesto gatvę paversti vandens telkiniu. Vairuotojui tuomet kyla labai praktiškas klausimas: važiuoti pirmyn ar ieškoti kito kelio?
Didžiausia klaida – manyti, kad užlietą ruožą saugiausia įveikti kuo greičiau. Iš tikrųjų didesnis greitis padidina vandens smūgį į automobilį, apsunkina kelio dangos vertinimą ir gali nukreipti didelį vandens kiekį į variklio skyrių.
Pirmiausia reikia įvertinti ne automobilį, o vandenį
Net didelis SUV nėra leidimas aklai važiuoti į užlietą gatvę. Iš vairuotojo vietos tiksliai nustatyti vandens gylį gali būti labai sunku.
Po vandeniu gali slėptis duobė, nuplautas kelkraštis, atviras ar pasislinkęs šulinio dangtis bei kitos kliūtys. Be to, gylis nebūtinai vienodas visame ruože.
Autokult pažymi, kad orientyru kartais gali tapti matomas bortelis, tačiau net jis negarantuoja, kad kelio paviršius toliau staigiai nesileidžia žemyn.
Jeigu nematote, kur baigiasi užlietas ruožas, negalite įvertinti gylio arba vanduo akivaizdžiai juda stipria srove, saugiausias sprendimas paprastai yra nevažiuoti.
Kodėl greitas įvažiavimas yra bloga idėja?
Važiuojant greitai automobilis prieš save suformuoja didelę vandens bangą. Kuo didesnis greitis, tuo stipriau vanduo stumiamas į šonus ir aukštyn.
Rezultatas gali atrodyti įspūdingai, tačiau automobiliui tai nėra gerai. Vandens srautas smogia į dugno ir variklio skyriaus apsaugas, gali nuplėšti blogai pritvirtintas plastikines detales, numerio ženklą ar kitus elementus.
Dar svarbiau – vanduo gali patekti ten, kur jo neturėtų būti.
Pavojingiausias scenarijus – vanduo variklyje
Vidaus degimo varikliui itin pavojinga situacija susidaro tuomet, kai vanduo patenka į oro įsiurbimo sistemą ir galiausiai į cilindrus.
Orą stūmoklis gali suspausti, o vanduo praktiškai nesuspaudžiamas. Dėl to galimi rimti mechaniniai variklio pažeidimai. Tokia avarija gali reikšti ne smulkų remontą, o labai dideles išlaidas.
Oro įsiurbimo angos vieta skirtinguose automobiliuose nėra vienoda. Todėl vien tai, kad prieš jus tokio paties aukščio automobilis pravažiavo, dar nereiškia, kad saugiai pravažiuosite ir jūs.
Jeigu važiuoti būtina – kuo ramiau
Jeigu vanduo negilus, jo gylį galima patikimai įvertinti, nėra stiprios srovės ir saugus apvažiavimas neįmanomas, užlietą ruožą reikėtų įveikti lėtai ir tolygiai.
Praktiškai svarbu:
- prie vandens privažiuoti mažu greičiu;
- vengti staigaus įvažiavimo ir didelės priekinės bangos;
- važiuoti tolygiai, be staigių akseleratoriaus judesių;
- laikytis didelio atstumo nuo kito automobilio;
- nevažiuoti greta kitos transporto priemonės, kurios sukelta banga gali užlieti jūsų automobilį;
- stebėti, ar vandens lygis staiga nekyla.
Paprasta bala taip pat gali būti pavojinga
Rizika prasideda gerokai anksčiau, nei vanduo pasiekia automobilio slenksčius. Į gilesnę balą didesniu greičiu įvažiavusi padanga gali prarasti tiesioginį kontaktą su asfaltu.
Susidaro vandens sluoksnis, o automobilis gali pradėti slysti – tai vadinama akvaplanavimu.
Tokioje situacijoje staigus vairo sukimas ar agresyvus stabdymas gali dar labiau destabilizuoti automobilį. Todėl stipriai lyjant greitį verta sumažinti dar prieš pasiekiant matomą vandens sankaupą.
Po vandeniu slepiasi ir mechaninės kliūtys
Užlieta gatvė pavojinga ne vien dėl paties vandens. Jis paslepia tai, ką įprastai vairuotojas pastebėtų iš anksto.
Duobė, aukštesnis asfalto kraštas ar kitas objektas gali pažeisti padangą, ratlankį, pakabą arba automobilio dugną. Važiuojant lėtai smūgio energija gerokai mažesnė, o vairuotojas turi daugiau laiko sureaguoti.
Automobilis užgeso vandenyje – neskubėkite jo vėl užvesti
Jeigu važiuojant per gilesnį vandenį variklis staiga užgeso, pakartotinis bandymas jį užvesti gali būti labai rizikingas.
Jeigu į oro įsiurbimo sistemą pateko vandens, starteris gali mėginti sukti variklį, kurio cilindruose jau yra skysčio. Tai gali padidinti mechaninių pažeidimų mastą.
Saugiau išjungti degimą ir, jeigu situacija leidžia saugiai likti vietoje, kviesti techninę pagalbą.
Po pravažiavimo verta patikrinti automobilį
Net jeigu automobilis per užlietą vietą pravažiavo be akivaizdžių problemų, verta atkreipti dėmesį į jo elgesį.
Neįprasti garsai, atsiradusios vibracijos, įspėjamosios lemputės, pasikeitęs stabdžių veikimas ar po automobiliu kabanti plastikinė apsauga yra ženklai, kad reikėtų sustoti saugioje vietoje ir automobilį apžiūrėti.
Po kontakto su dideliu vandens kiekiu stabdžių efektyvumas trumpam taip pat gali pasikeisti, todėl pirmuosius stabdymus verta atlikti atsargiai.
Kartais geriausias vairavimo įgūdis yra apsisukti
Vairuotojui nereikia įrodyti, kad jo automobilis pajėgus įveikti užlietą gatvę. Jei nežinomas vandens gylis, nematomas kelio paviršius arba kiti automobiliai jau stringa, rizika dažniausiai nėra verta kelių sutaupytų minučių.
Net ir visureigis gali būti apgadintas, jei vanduo pasiekia jautrius komponentus arba po paviršiumi slepiasi rimta kliūtis.
Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: pirmiausia įvertinkite situaciją, o tik tada automobilio galimybes. Kai kyla rimtų abejonių, apsisukti ir pasirinkti kitą maršrutą yra ne bailumas, o racionalus vairuotojo sprendimas.
