Artėjantis rugsėjis žymi ne tik vasaros pabaigą, bet ir naujų mokslo metų pradžią: tai reiškia, kad į didmiesčių gatves išvažiuos būriai naujų vairuotojų, atvykę iš kitų miestų. Anot ekspertų, jų laukia nemažai iššūkių, kuriems galima pasiruošti iš anksto, rašoma UNIPARK pranešime žiniasklaidai.
„Jauni, iš mažesnių Lietuvos miestų į sostinę atvykę vairuotojai neįvertina, kad Vilnius – visiškai kitoks, kur kas greitesnis miestas. Pažįstami patyrę vairuotojai, gyvenantys Šiauliuose, Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose, man yra prisipažinę, kad kai jiems reikia vykti į Vilnių, jie iškart susiduria su stresu, nes čia visi visur skuba, lekia, kaip išprotėję. Jei taip kalba patyrę vairuotojai, galima tik įsivaizduoti, kokį stresą patiria pradedantieji. Kad jo būtų kuo mažiau, patartina ruoštis pokyčiams“, – sako vairavimo mokytojas, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.
Eismo įvykius nulemia vos trys priežastys
Gali atrodyti, kad Vilniaus gatvėse padaugėjus jaunų vairuotojų, rugsėjo mėnesį įvyksta daugiau eismo įvykių. Tačiau A. Pakėnas nelinksta generalizuoti ir patikslina, jog sostinėje ir visais kitais mėnesiais netrūksta eismo įvykių.
„Žinoma, jei vairuotojas mokėsi vairuoti mažesniame mieste, kur eismo intensyvumas – nedidelis, o persirikiuoti į kitą eismo juostą ar apsisukti – nesudėtinga, taip pat nėra žiedinių sankryžų, tai atsidūrus dideliame mieste galima nežinoti, kaip viską teisingai atlikti. Kaip bebūtų, rikiavimasis – vienas sudėtingiausių manevrų, kurį ne visada tinkamai pavyksta atlikti ir patyrusiems vairuotojams“, – teigia vairavimo mokytojas.
Kitos dažnos eismo įvykių priežastys – leistino greičio viršijimas ir saugaus atstumo nesilaikymas. Pasak saugaus eismo eksperto, pastaroji priežastis – bene absurdiškiausia, kylanti iš klaidingo įsivaizdavimo apie eismo srautus.
„Egzistuoja toks naratyvas, kad reikia važiuoti kuo arčiau priekyje esančio automobilio, kuo labiau prisispaudus, nes taip padarome daugiau vietos kelyje. Tai yra visiškas absurdas, kuris veda tiesiai į bėdas. Kone kasdien sužinome apie avarijas, kuriose atsiduria 3–4 vienas paskui kitą susidūrę automobiliai. Ką tokio reikia daryti, kad važiuojant dieną, šviesiu paros metu tiesiame kelyje susidurti su priešais važiuojančiu automobiliu? Kol neįsisąmoninsim, kad saugus atstumas nėra tik eilinė sąvoka, o būtina sąlyga dalyvaujant eisme, tol ir kils tokių problemų, ir ne tik jauniems vairuotojams“, – komentuoja A. Pakėnas.
Gali padėti naktinės treniruotės
Paklaustas, kaip iš mažesnių miestų į didmiesčius atvykusiems jaunuoliams perprasti naujos vietos eismo subtilybes, pašnekovas pataria apsišarvuoti kantrybe.
„Galima po Vilnių ar Kauną ir naktimis važinėti, galima ir vairavimo instruktorių pasisamdyti, kuris patars, kaip orientuotis naujame mieste. Patartina ne iš karto per piko valandas važiuoti ir su visais stovėti spūstyje, bet susipažinti su nauja aplinka kitu laiku, kai eismas – ne toks intensyvus. Gali praeiti keli mėnesiai, gali ir visi metai, kol apsiprasite su naujo miesto gatvėmis – tam reikės laiko ir pastangų“, – komentuoja vairavimo mokytojas.
Visi kelio ženklai – svarbūs
Be kur kas intensyvesnio eismo, į didmiestį atvykę jauni vairuotojai gali susidurti ir su visai kito tipo kelio ženklais, pavyzdžiui, žyminčiais mokamą stovėjimą, ir ne tik aikštelėse, bet ir dalyje gatvių. Specialiais ženklais žymimos ir mokamo stovėjimo zonos bei jų ribos.
Pasak UNIPARK ženklą valdančios bendrovės „Stova“ vadovo Artūro Satkūno, kiekviena mokamo stovėjimo zona turi savo tarifus ir jų taikymo laiką. Todėl į Vilnių ar kitus didmiesčius atvykusiems naujiems vairuotojams patartina iš anksto pasidomėti automobilių statymo sąlygomis.
„Gatvėse esantys kelio ženklai tikrai aiškiai parodo, kur ir kokiu laiku galioja mokamo automobilių statymo taisyklės. Ypač Vilniuje ir Kaune tokių vietų tinklas – didžiulis. Dar prieš išvažiuojant į miestų gatves pravartu pasidomėti, kur kokia vietinės rinkliavos ar parkavimo zona galioja ir kaip galima susimokėti už stovėjimą: parkomatuose, SMS žinute, o patogiausia – mobiliąja programėle. Tokiu būdu sumokėsite už tą laiką, kiek iš tikrųjų stovėjo transporto priemonė“, – teigia A. Satkūnas.
Vis dėlto, anot UNIPARK atstovo, ne visi vairuotojai yra dėmesingi ir pastebi gatvėse esančius ženklus. Siekiant išsiaiškinti, ar automobilis yra pastatytas mokamoje zonoje, padėti gali papildomos išmaniosios priemonės.
„Būna situacijų, kai net ir patyrę vairuotojai nepastebi, kad pasistatė automobilį mokamoje stovėjimo vietoje ir randa už valytuvo užkištą informacinį lapelį, primenantį apie nesumokėtą rinkliavą ar parkavimo mokestį. Be to, vis plačiau taikomi išmanios stovėjimo kontrolės sprendimai leidžia užtikrinti spartesnę ir sklandesnę į parkavimo zonas patenkančio transporto kontrolę. Todėl pravartu mobiliojoje programėlėje ar internete atsiversti virtualų žemėlapį ir pasitikrinti, kurioje mokamo stovėjimo zonoje ar aikštelėje esate“, – pataria „Stova“ vadovas A. Satkūnas.
Pabrėžiama, kad kiekviena stovėjimo zona ar aikštelė – jos gali priklausyti tiek miesto savivaldybei, tiek ir privačioms įmonėms – turi savo įkainius. Todėl net ir sumokėjus už transporto priemonės stovėjimą pagal kitos, o ne realiai užimtos zonos tarifus, vairuotojai gali sulaukti pranešimo apie nesumokėtą vietinę rinkliavą ar parkavimo mokestį. Be to, skirtingų miestų rinkliavos zonos gali būti žymimos skirtingais ženklais ir spalviniais žymėjimais, skiriasi ir mokamų stovėjimo aikštelių žymėjimas.
Šiuo metu vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą miestų gatvėse taikoma Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat Trakuose. Palangoje, Šventojoje ir Nidoje vietinė rinkliava taikoma tik vasaros sezono metu.
