Išsirinkti automobilį, kuris būtų patogus tiek mieste, tiek ilgesnėse kelionėse, nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Modelis, kuris puikiai tinka trumpoms kasdienėms kelionėms Vilniuje ar Kaune, ilgesnėje išvykoje gali pasirodyti triukšmingas, ankštas ar tiesiog varginantis.
Lietuvos vairuotojams, kurie darbo dienomis važinėja mieste, o savaitgaliais leidžiasi į ilgesnes keliones, dažniausiai geriausiai tinka subalansuotas automobilis. Svarbu ne vien variklio galia ar degalų sąnaudos – būtina įvertinti matmenis, pakabą, bagažinę, komfortą ir realias eksploatacijos išlaidas.
1. Automobilio matmenys svarbesni, nei gali atrodyti
Kompaktiški automobilio matmenys kasdien mieste suteikia labai daug privalumų. Tai ypač aktualu statant automobilį senesniuose Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos daugiabučių rajonuose, požeminėse aikštelėse ar siaurose miesto centro gatvėse.
Didelis SUV gali pasiūlyti daugiau vietos salone, tačiau papildomas ilgis ir plotis tampa trūkumu manevruojant ankštose vietose. Kita vertus, labai mažas hečbekas gali būti patogus mieste, bet ne toks praktiškas šeimai ar ilgesnėms kelionėms.
Prieš renkantis automobilį verta atkreipti dėmesį ne tik į jo klasę, bet ir į konkrečius parametrus:
- bendrą automobilio ilgį ir plotį;
- apsisukimo spindulį;
- matomumą iš vairuotojo vietos;
- parkavimo jutiklius ir kameras;
- durelių atidarymo galimybes siauroje stovėjimo vietoje.
Kasdienėje eksploatacijoje šie dalykai gali būti gerokai svarbesni nei keliomis dešimtimis arklio galių galingesnis variklis.
2. Prošvaisa naudinga, tačiau svarbi ir pakaba
Lietuvos kelių sąlygos labai skirtingos. Pagrindiniai magistraliniai keliai dažniausiai nekelia problemų net žemesniems automobiliams, tačiau regioniniuose keliuose, žvyrkeliuose ar žiemą situacija gali būti visai kitokia.
Didesnė prošvaisa suteikia daugiau pasitikėjimo važiuojant per gilesnį sniegą, prastesnės būklės kelią ar neasfaltuotą dangą. Vis dėlto vien prošvaisa dar nereiškia, kad automobilis bus komfortiškas.
Ne mažiau svarbūs ratlankių dydis, padangų profilis ir pakabos suderinimas. Tas pats automobilis su 19 ar 20 colių ratlankiais ir žemo profilio padangomis gali važiuoti gerokai kiečiau nei versija su mažesniais ratais ir aukštesnio profilio padangomis.
Panašiai reikėtų vertinti ir visų varančiųjų ratų sistemą. Jeigu automobilis beveik visą laiką važinės asfaltu, papildomas svoris, didesnės degalų sąnaudos ir brangesnė priežiūra gali būti neverti naudos.
Tačiau vairuotojams, kurie dažnai važiuoja žvyrkeliais, užmiesčio keliais ar sudėtingomis žiemos sąlygomis, visų varančiųjų ratų sistema gali tapti rimtu privalumu.
3. Važiavimas magistrale gali atskleisti visai kitus trūkumus
Trumpas 10–15 minučių bandomasis važiavimas aplink automobilių saloną dažnai neparodo tikrojo automobilio charakterio. Dalis trūkumų išryškėja tik pasiekus didesnį greitį arba automobilyje praleidus bent valandą.
Vertėtų atkreipti dėmesį į sėdynių patogumą, vairavimo poziciją, padangų ir vėjo keliamą triukšmą, automobilio stabilumą bei variklio reakciją važiuojant didesniu greičiu.
Tai ypač aktualu Lietuvos vairuotojams, kurie darbo dienomis važinėja mieste, tačiau savaitgaliais reguliariai keliauja iš Vilniaus į Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ar kitus miestus.
Variklis, kuris važiuojant 50 km/val. atrodo pakankamai dinamiškas, lenkiant užmiesčio kelyje su keleiviais ir pilna bagažine gali pasirodyti silpnas.
Automobilių specialistai todėl rekomenduoja bandomojo važiavimo metu automobilį išbandyti tokiomis sąlygomis, kuriomis jis bus naudojamas kasdien. Jei dažnai važiuosite magistrale, vien miesto gatvių bandomajam važiavimui nepakanka.
4. Bagažinės nereikėtų vertinti tik pagal litrų skaičių
Bagažinės tūris litrais yra naudingas palyginimui, tačiau šis skaičius ne visada parodo, kiek bagažinė praktiška realiame gyvenime.
Du automobiliai gali turėti panašios talpos bagažines, tačiau jų naudojimo patogumas gali smarkiai skirtis. Svarbi bagažinės angos forma, pakrovimo aukštis, ratų arkos, grindų forma ir galinių sėdynių konstrukcija.
Šeimoms verta įvertinti, ar į bagažinę tilps vaikiškas vežimėlis kartu su pirkiniais ar kelioniniais krepšiais. Dažnai keliaujantiems svarbu, ar galima sutalpinti kelis lagaminus nenuimant bagažinės uždangos.
Praktiškumą lemia keli dalykai:
- bagažinės angos plotis ir aukštis;
- pakrovimo slenksčio aukštis;
- bagažinės forma;
- dalimis nulenkiamos galinės sėdynės;
- lygios grindys nulenkus sėdynes.
Jeigu turite galimybę, prieš pirkdami automobilį į saloną atsivežkite dažniausiai vežamus daiktus. Tikras vaikiškas vežimėlis ar lagaminas gali pasakyti daugiau nei techninių duomenų lentelė.
5. Populiarūs europietiški modeliai siūlo skirtingus kompromisus
Lietuvos rinkoje netrūksta automobilių, galinčių suderinti patogumą mieste ir komfortą ilgesnėse kelionėse. Tokie modeliai kaip „Škoda Octavia“, „Volkswagen Golf Variant“ ar „Toyota Corolla Touring Sports“ parodo, kodėl universalai vis dar išlieka praktišku pasirinkimu.
Kita alternatyva – kompaktiški arba vidutinio dydžio krosoveriai. „Škoda Karoq“, „Toyota RAV4“, „Volkswagen Tiguan“ ir panašūs modeliai siūlo aukštesnę sėdėjimo poziciją, didesnę prošvaisą ir pakankamai vietos šeimai.
Tačiau vien kėbulo tipas ar markės pavadinimas neturėtų būti pagrindinis pasirinkimo kriterijus. Kur kas svarbiau palyginti realius matmenis, variklio tipą, įrangą, bagažinės praktiškumą ir bendrą automobilio kainą.
6. Skaičiuokite ne tik degalų sąnaudas
Degalų sąnaudos yra vienas pirmųjų rodiklių, kuriuos lygina pirkėjai, tačiau realios automobilio išlaikymo išlaidos susideda iš kur kas daugiau dalių.
Reikia įvertinti degalus arba elektros energiją, techninę priežiūrą, padangas, draudimą, nuvertėjimą ir galimus neplanuotus remontus.
Vairuotojui, kuris per metus nuvažiuoja 20 000–30 000 km, net 1 l/100 km degalų sąnaudų skirtumas gali tapti reikšmingas.
Pavyzdžiui, nuvažiuojant 25 000 km per metus, 1 l/100 km skirtumas reiškia apie 250 litrų degalų per metus. Todėl didėjant metinei ridai net nedideli realių degalų sąnaudų skirtumai tampa svarbūs.
Jeigu per metus nuvažiuojama tik 7 000–10 000 km, didesnę finansinę reikšmę gali turėti automobilio nuvertėjimas, draudimas ir remontas, o ne kelių dešimtųjų litro degalų ekonomija.
Prieš perkant verta paskaičiuoti bent du naudojimo scenarijus:
- daugiausia važiavimas mieste ir trumpi maršrutai;
- mišrus režimas, kai dalis kelionių vyksta mieste, o dalis – užmiestyje ir magistralėse.
Toks skaičiavimas gali padėti nuspręsti, kas konkrečiam vairuotojui ekonomiškai racionaliau – benzininis, dyzelinis, hibridinis, įkraunamas hibridinis ar elektrinis automobilis.
7. Mėnesinė įmoka neturėtų nuspręsti, kokį automobilį pirksite
Lizingo ar paskolos mėnesinė įmoka brangesnį automobilį gali padaryti psichologiškai lengviau įperkamą. Tačiau pati įmoka yra tik viena automobilio išlaikymo dalis.
Brangesnis automobilis dažnai reiškia brangesnį KASKO draudimą, didesnius ratlankius ir brangesnes padangas, aukštesnes detalių kainas bei didesnį nuvertėjimą.
Finansų specialistai paprastai rekomenduoja vertinti bendrą automobilio turėjimo kainą, o ne vien tai, kokio dydžio mėnesinę įmoką gali pasiūlyti bankas ar lizingo bendrovė.
Todėl tikslas turėtų būti ne nusipirkti brangiausią automobilį, kurį leidžia finansavimo limitas, o pasirinkti tokį modelį, kurio eksploatacija ilgainiui nesukels problemų šeimos biudžetui.
Paprastas kontrolinis sąrašas prieš galutinį sprendimą
Nėra vieno universalaus automobilio, kuris idealiai tiktų visiems vairuotojams, miestui ir ilgoms kelionėms. Geriausias pasirinkimas priklauso nuo to, kiek važiuojate, kokiais keliais keliaujate ir ką dažniausiai vežate.
Prieš pasirašant pirkimo sutartį verta patikrinti šiuos septynis dalykus:
- automobilio matmenis, matomumą ir manevringumą mieste;
- sėdynių komfortą ir triukšmo lygį ilgesnėje kelionėje;
- prošvaisą, padangas ir pakabos darbą;
- realų bagažinės praktiškumą;
- degalų arba elektros sąnaudas įprastu maršrutu;
- serviso ir atsarginių dalių prieinamumą Lietuvoje;
- bendrą pirkimo ir eksploatacijos kainą.
Automobilis, kuris visose šiose srityse pasižymi geru balansu, kasdienybėje dažnai bus geresnis pasirinkimas nei modelis, kuris techninių duomenų lentelėje išsiskiria tik vienu įspūdingu skaičiumi.
Kas jums svarbiausia renkantis automobilį miestui ir ilgesnėms kelionėms? Ar teko tik po pirkimo pastebėti netikėtą automobilio trūkumą? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
