Magistralė, liūtis, priekyje – didelė bala. Vairas staiga tampa lengvas, tarsi atsijungęs, o automobilis nustoja klausyti. Trunka tai vieną ar dvi sekundes, bet per jas nusprendžiama, ar viskas baigsis išgąsčiu, ar grioviu.
Tai – akvaplanavimas (dar vadinamas akvaplaningu). Ir problema dažnai ne pati bala, o tai, kaip vairuotojas instinktyviai reaguoja į ją tą kritinę sekundę.
Kas iš tikrųjų vyksta po ratais
Akvaplanavimas įvyksta, kai tarp padangos ir kelio dangos susikaupia vandens sluoksnis, kurio padanga nebespėja pašalinti. Praradusi kontaktą su asfaltu, padanga tiesiog „plaukia“ vandeniu, o vairas ir stabdžiai nustoja veikti taip, kaip įpratote.
Trys veiksniai lemia riziką: greitis, vandens gylis ir protektoriaus būklė. Kuo greičiau važiuojate, tuo mažiau laiko padanga turi vandeniui nuvesti. Kuo seklesnis protektorius – tuo prasčiau jis tą vandenį pašalina. Nepakankamai pripūstos padangos akvaplanavimui jautresnės dar labiau.
Ką daryti, kai automobilis jau „plaukia“
Svarbiausia – ko NEdaryti. Instinktas liepia staigiai stabdyti arba pasukti vairą. Būtent tai ir yra klaida, dėl kurios kontrolė prarandama visiškai. Vietoje to:
- atleiskite akceleratorių, bet nespauskite stabdžių staigiai – leiskite greičiui savaime kristi;
- vairą laikykite tiesiai arba švelniai nukreiptą ten, kur norite važiuoti, be staigių judesių;
- palaukite, kol pajusite, kad padangos vėl sukimba su danga – tada galėsite normaliai valdyti.
Skamba paprastai, bet ar ranka tikrai nepajudins vairo, kai automobilis nustos klausyti? Būtent todėl svarbu žinoti iš anksto – reakcijai galvoti laiko nebus.
Įprotis, kuris viską pablogina
Vienas pavojingiausių įpročių per lietų – važiavimas su įjungta kruizo kontrole. Kai padanga praranda sukibimą, sistema gali bandyti palaikyti greitį ar net jį didinti, nors tuo metu reikia priešingo. Todėl per lietų kruizo kontrolę verta išjungti.
Antra klaida – instinktyvus stabdymas iki galo. Su ABS ar be jo, staigus stabdymas ant vandens sluoksnio tik pailgina nevaldomumo fazę. Vanduo ant dangos veikia vienodai, ar jums 40, ar 130 – tik pasekmės skiriasi.
Kaip iš viso to išvengti
Geriausia akvaplanavimo „gydymo“ priemonė – jo neprileisti. Pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo rinktis greitį pagal sąlygas, įskaitant meteorologines, taip, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios kliūties. Praktiškai tai reiškia: per liūtį sumažinkite greitį gerokai žemiau ženklo ribos, padidinkite atstumą iki priekyje važiuojančio ir venkite matomų balų bei provėžų, kuriose kaupiasi vanduo.
Ne mažiau svarbi ir padangų būklė. Minimali leistina vasarinių padangų protektoriaus gylio riba – 1,6 mm, tačiau saugumo specialistai rekomenduoja keisti jau ties 3 mm, nes žemiau šios ribos vandens šalinimas ir stabdymo kelias šlapiame kelyje smarkiai prastėja. Reidasofficial.lt redakcija ne kartą pastebėjo: dauguma rimtų akvaplanavimo istorijų prasideda nuo dviejų dalykų – per didelio greičio ir nudėvėtų padangų.
Kas bent kartą pajuto tą „plaukiantį“ vairą, tas antrą kartą per liūtį jau spaudžia stabdį anksčiau. Ignoruoti nudėvėtą protektorių ar per didelį greitį lietuje – tiesiausias kelias tą pojūtį patirti tada, kai to mažiausiai norisi.
