EGR vožtuvas – vienas tų automobilio elementų, apie kuriuos dauguma vairuotojų prisimena tik serviso dirbtuvėse. Problemos su išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema dažniausiai ištinka būtent dyzelinių automobilių savininkus, o jų pašalinimas ne visada paprastas ir pigus. Tačiau yra ženklų, kurie gali laiku parodyti artėjantį gedimą – ir yra vienas populiarus „sprendimas”, kuris vairuotojui gali sukelti dar daugiau problemų.
Kaip veikia EGR ir kodėl jis užsikemša
Išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos automobiliuose naudojamos jau dešimtmečius, tačiau griežtėjant taršos normoms jos tapo vis sudėtingesnės. Euro 6 normą atitinkančiuose dyzeliniuose automobiliuose EGR yra dalis platesnės dujų valymo sistemos, veikiančios kartu su DPF filtru ir SCR sistema. Jos užduotis – sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį, patenkantį į atmosferą.
EGR vožtuvas nukreipia dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą. Taip sumažinama degimo temperatūra ir ribojamas azoto oksidų susidarymas. Šiuolaikiniame automobilyje sistemą gali sudaryti elektroniškai valdomas vožtuvas, dujų aušintuvas bei temperatūros ir slėgio jutikliai. Viena pagrindinių gedimų priežasčių – suodžiai, kurie kaupiasi mechanizmo viduje ir trukdo jam tinkamai veikti. Tam ypač palanki dažnas važinėjimas mieste.
Kokie simptomai turėtų sukelti įtarimą
Apie artėjantį EGR gedimą gali pranešti trūkčiojimas pagreitėjant, netolygus variklio darbas, užsidegusi „check engine” lemputė, tamsūs išmetamųjų dujų dūmai bei padidėjusios degalų sąnaudos. Daugelyje automobilių pirmosios problemos gali atsirasti sulaukus 100–150 tūkst. km ridos, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad vožtuvą būtina keisti. Suodžių kaupimosi riziką galima mažinti reguliariai važiuojant greitkeliu, laiku keičiant alyvą ir profilaktiškai valant sistemą.
Kiek kainuoja remontas
Jei problemos priežastis – nešvarumai, EGR vožtuvo valymas paprastai kainuoja apie 70–190 eurų. Mechaninio pažeidimo atveju gali prireikti keitimo – naujo vožtuvo kaina svyruoja nuo 190 iki 810 eurų, o darbas papildomai kainuoja apie 70–165 eurus. Sugedus dujų aušintuvui, pati dalis kainuoja nuo 210 iki 580 eurų, o jos keitimas – dar apie 95–210 eurų.
Kodėl EGR „užslopinimas” – blogas sprendimas
Pigesniu variantu daugeliui atrodo EGR sistemos „užslopinimas” – mechaninis vožtuvo užsandarinimas kartu su funkcijos išjungimu valdymo bloke. Toks sprendimas kainuoja apie 115–350 eurų, tai yra gerokai mažiau nei tikras remontas. Bet ar tikrai verta rizikuoti? Tokia modifikacija Lietuvoje yra neteisėta.
Pagal ANK 429 straipsnį, leidimas eksploatuoti transporto priemonę, kuri pertaisyta be reikiamo leidimo arba turi gedimų, dėl kurių draudžiama ją naudoti, užtraukia baudą už transporto priemonės techninę būklę ir eksploatavimą atsakingam asmeniui nuo 60 iki 120 eurų. Aptikus tokią modifikaciją, pareigūnas gali ir sustabdyti automobilio eksploatavimą, kol sistema nebus atkurta.
Dar viena kliūtis – privaloma techninė apžiūra. Jei EGR sistemos išjungimas nustatomas apžiūros metu, techninė apžiūros stotis, tokia kaip „TUV NORD Lietuva”, automobiliui teigiamo rezultato neišduos, kol sistemos veikimas nebus atstatytas. Kitaip tariant, „sutaupyti” pinigai grįžta atgal – tik jau kartu su papildomu nepatogumu ir prarastu laiku.
Ką verta įsidėmėti
EGR sistemos problema retai išnyksta savaime, o jos ignoravimas ar apėjimas dažniausiai baigiasi brangesne sąskaita nei laiku atliktas remontas. Jei pastebėjote pirmus simptomus, geriausia strategija – patikrinti sistemą servise ir pasirinkti valymą arba dalies keitimą, o ne modifikaciją, kuri vėliau gali kainuoti dar daugiau – tiek pinigais, tiek nervais prie techninės apžiūros.
