Riedant nuo šviesoforo link kito, dauguma vairuotojų instinktyviai išjungia sankabą arba perjungia į neutralią pavarą – atrodo logiška, juk variklis „ilsisi“. Bet šiuolaikiniame automobilyje tiesa priešinga. Kelios smulkmenos, apie kurias mažai kas galvoja, realiai veikia degalų sąnaudas – ir nė viena jų nesusijusi su švelniu vairavimu ar padangų slėgiu, apie kuriuos jau girdėjote šimtą kartų.
Riedėjimas su įjungta pavara, o ne neutralia
Štai plačiai paplitusi klaida. Įspaudus sankabą arba perjungus į neutralią, variklis toliau sunaudoja kurą, kad išlaikytų tuščiosios eigos apsukas. Bet jei riedate su įjungta pavara ir nespaudžiate akceleratoriaus, dauguma šiuolaikinių variklių su įpurškimu degalų tiekimą laikinai visiškai nutraukia – kol vėl paspausite akseleratorių arba greitis nukris per žemai. Kitaip tariant, palikus pavarą įjungtą, variklis kurį laiką iš viso nedegina degalų. Neutralioje pavaroje jis priverstas juos deginti nuolat, kad tiesiog neužgestų.
Kaip pastatote automobilį, veikia kito paleidimo sąnaudas
Atrodo nesusiję dalykai – parkavimas ir kuro sąnaudos. Bet ryšys yra. Paleidus šaltą variklį, jis kurį laiką sunaudoja gerokai daugiau kuro nei sušilęs. Jei atvažiavę automobilį pastatote atbulomis, o vėliau išvažiuojate tiesiai į priekį, sutaupote būtent tuos manevravimo metrus ir apsukas, kurių reikėtų sukant atbulomis su dar šaltu varikliu. Nedidelė detalė, bet ji sumažina nereikalingas apsukas ir metrus tuo metu, kai automobilis kuro sunaudoja daugiausiai.
Kondicionierius – ne priešas, jei naudojamas protingai
Kondicionieriaus visai išjungti dėl taupymo nebūtina – ir tai nebūtinai geriausias sprendimas. Dideliu greičiu atidarius langus, sutrikdoma automobilio aerodinamika, o pasipriešinimas orui didėja labiau, nei sutaupytumėte išjungę oro kondicionavimą. Protingiau nenustatyti itin žemos temperatūros, o saloną atvėsinus – perjungti į recirkuliacijos režimą. Tada sistemai nebereikia nuolat vėsinti iš naujo į saloną patenkančio šilto lauko oro.
Stogo bagažinė, kurios jau nebereikia
Grįžę iš atostogų ar žygio, patikrinkite stogą. Ant jo likusi tuščia bagažinė ar dviračių laikiklis kelia oro pasipriešinimą net trumpuose, kasdieniuose važiavimuose – tyrimai rodo, kad tokia papildoma konstrukcija gali padidinti sąnaudas iki 20 procentų. Jei bagažinė nebenaudojama, o tiesiog „palikta ant stogo kitą kartą“ – ji tyliai valgo kurą kiekvieną dieną.
Kada verta piltis degalus kaimyninėje šalyje
Lietuvoje šis klausimas ypač aktualus – kaina kaimyninėje šalyje pietuose stabiliai žemesnė: benzinas ten dažniausiai pigesnis maždaug 0,08 euro už litrą, dyzelinas – iki 0,19 euro. Skirtumas atrodo viliojantis, bet ar verta specialiai važiuoti prisipilti?
Aiškaus kilometrų slenksčio nėra – viskas priklauso nuo kainų skirtumo, bako dydžio ir automobilio sąnaudų. Bet principas paprastas: jei ir taip vykstate į kaimyninę šalį – darbo reikalais, apsipirkti ar aplankyti artimųjų – papildomos kelionės kaštų nėra, todėl piltis apsimoka beveik visada. Specialiai važiuoti vien dėl pigesnio kuro, neįvertinus papildomų kilometrų sąnaudų ir laiko, dažniausiai neapsimoka, ypač trumpiems atstumams.
Vienas praktinis niuansas: iš ES šalies galima parsivežti iki 40 litrų degalų asmeniniam naudojimui be jokių papildomų dokumentų – tereikia, kad jie būtų skirti ne prekybai, o savo automobiliui.
Ką iš to pasiimti
Didžiausią efektą duoda ne vienas stebuklingas triukas, o keli maži įpročiai kartu: riedėjimas su įjungta pavara, o ne neutralia, apgalvotas parkavimas, protingas kondicionieriaus naudojimas ir tuščios stogo bagažinės nuėmimas. Kiekvienas iš jų atskirai – smulkmena. Sudėję kartu, per mėnesį pastebėsite skirtumą degalinės kvite.
