Prie jau galiojančio vienkartinio taršos mokesčio Lietuvoje netrukus gali atsirasti dar vienas – metinis. Tokį modelį siūlo Vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas, kuriame vertinama, kaip šalis galėtų sparčiau pereiti prie žiedinės ekonomikos. Kartu su griežtesniu apmokestinimu siūlomos ir paskatos – tarp jų 9 proc. PVM tarifas dalies transporto priemonių remonto paslaugų.
Ką konkrečiai siūlo tyrėjai
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų, prof. dr. Lauros Gasparėnienės, vyr. mokslo darbuotojos Rimos Remeikienės ir kolegų, parengtoje ataskaitoje siūloma esamą vienkartinį automobilių registracijos mokestį papildyti metiniu taršos mokesčiu, diferencijuojamu pagal CO₂ emisiją ir kuro rūšį. Tai reikštų, kad greta jau įprasto registracijos mokesčio atsirastų papildoma, kasmet mokama suma.
„Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos nereikėtų pradėti klausimu, kokį dar mokestį galime įvesti“, – teigia tyrimo autoriai, pridurdami, kad svarbiau sukurti sistemą, kurioje teršti būtų ekonomiškai nepatrauklu, o tvaresnė alternatyva – paprastesnė ir pigesnė.
Ko baiminasi gyventojai
Tyrimo dalis, pagrįsta 373 Lietuvos gyventojų apklausa, atskleidžia nemažą nerimą. 78,3 proc. respondentų mano, kad nauji aplinkosauginiai mokesčiai labiausiai paveiktų mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, o 36,2 proc. didesnius automobilių taršos mokesčius įvardijo kaip finansiškai apsunkinančius.
Tuo pačiu metu 48,3 proc. gyventojų kaip veiksmingiausią priemonę atliekų mažinimui nurodė patogesnę rūšiavimo infrastruktūrą, o 41,3 proc. – finansines paskatas rūšiuojantiems. Tyrėjų vertinimu, tai reiškia, kad prieš didinant aplinkai nepalankaus pasirinkimo kainą, gyventojams turėtų būti sudaryta reali galimybė pasirinkti alternatyvą.
Pasitikėjimas – žemas
Vienas problemiškiausių tyrimo rezultatų – gyventojų pasitikėjimas, kaip administruojami jau surinkti aplinkosauginiai mokesčiai. Surinktų lėšų panaudojimo skaidrumą gyventojai įvertino vos 2,75 balo iš 5, o institucijų gebėjimą efektyviai įgyvendinti žiedinės ekonomikos politiką – 2,97 balo.
Būtent todėl tyrime siūloma dalį galimo naujo mokesčio pajamų tikslingai skirti viešajam transportui, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai bei elektromobilių įkrovimo tinklui – kad gyventojas matytų ne tik naują prievolę, bet ir konkrečią jos sukuriamą alternatyvą.
9 proc. PVM remontui – kam tiksliai
Ekspertai kur kas palankiau vertina paskatas nei baudžiamąsias priemones: mokesčių lengvatas žiedinės ekonomikos investicijoms įvertino 4,36 balo iš 5, subsidijas žaliosioms technologijoms – 4,21 balo, o lengvatinį PVM tarifą remonto paslaugoms – 4,14 balo.
Konkrečiai siūlomas 9 proc. PVM tarifas galėtų apimti drabužių ir avalynės, buitinių prietaisų, dviračių (įskaitant elektrinius) remontą – ES teisė leidžia valstybėms narėms tokį lengvatinį tarifą taikyti pasirinktinai. Kol kas tai lieka tik tyrėjų rekomendacija, o ne priimtas sprendimas – ataskaita perduota Lietuvos Respublikos Vyriausybei toliau svarstyti.
Verta pastebėti, kad Lietuvoje jau galiojantis vienkartinis taršos mokestis, mokamas registruojant ar perregistruojant automobilį, ir siūlomas naujas metinis mokestis yra du visiškai skirtingi dalykai – vienas mokamas kartą, kitas būtų mokamas kasmet, kol automobilis eksploatuojamas. Būtent tai tyrime ir vadinama sistemine spraga: dabartinis modelis apmokestina tik pirkimo momentą, bet nesukuria nuolatinės paskatos rinktis mažiau teršiantį transportą per visą eksploatacijos laikotarpį.
Vairuotojams svarbiausia žinoti: jokia iš šių priemonių dar neįsigaliojo. Tai tyrimo rezultatai ir rekomendacijos, kurias Vyriausybė gali priimti, pakeisti arba atmesti. Tačiau kryptis, kurią rodo tyrimas – papildomas metinis mokestis kartu su paskatomis remontui ir pakartotiniam naudojimui – tikėtina, dar sulauks tolesnių diskusijų.
