Priekyje stabdo staiga. Koja refleksiškai spaudžia stabdžio pedalą – bet ne iki galo, o kažkur per vidurį. Automobilis lėtėja, tačiau ne taip greitai, kaip galėtų. Metras, dar vienas… ir tik paskutinę akimirką koja galiausiai nuspaudžia pedalą stipriau. Pasak vieno patyrusio vairavimo instruktoriaus Čekijoje, tai – ne pavienis atvejis, o įprastas scenarijus: jo vertinimu, apie du trečdaliai vairuotojų kritinėje situacijoje tiesiog nemoka teisingai stabdyti ir apie tai net nežino.
Kodėl „stipriai” dažniausiai reiškia „ne visai stipriai”
Kasdieniame vairavime stabdoma švelniai – ir tai teisinga. Bet krizinė situacija reikalauja kitokio veiksmo: pedalą reikia spausti visa jėga, iš karto, be laipsniško didinimo. Instruktoriaus stebėjimu, dauguma žmonių, net žinodami taisyklę, realiai panaudoja apie 70 procentų stabdžių galimybių – likusius 30 procentų sulaiko baimė ar įprotis stabdyti švelniai. O tie 30 procentų kartais ir yra skirtumas tarp sustojimo laiku ir susidūrimo.
Kodėl vairuotojai atleidžia koją būtent tada, kai reikėtų spausti stipriausiai
Šiuolaikiniai automobiliai turi ABS sistemą, kuri, suveikusi, pradeda pulsuoti po koja – stabdžių pedalas tarsi virpa. Daugeliui vairuotojų, kurie to nesitiki, virpėjimas atrodo kaip gedimas, ir instinktas liepia koją nuo pedalo atitraukti. Būtent tai yra klaida: virpėjimas reiškia, kad sistema veikia taip, kaip turi, o ne kad kažkas sugedo. Ar žinojote, kad ABS per sekundę gali paleisti ir vėl suspausti stabdžius iki dvidešimties kartų – greičiau, nei tai sugebėtų padaryti žmogus? Koją reikia laikyti prispaustą iki pat sustojimo, nepriklausomai nuo to, ką pedalas daro po ja.
Antra sistema, apie kurią mažai kas žino
Šalia ABS dauguma šiuolaikinių automobilių turi ir stabdžių pagalbos sistemą (angl. brake assist). Ji atpažįsta, kada vairuotojas bando stabdyti staigiai, ir automatiškai padidina stabdymo jėgą – tarsi papildomai paspausdama pedalą už vairuotoją. Tačiau ir ši sistema nėra visagalė: ji efektyviausiai veikia kartu su priekyje esančios kliūties stebėjimo sistema, o ne vietoj vairuotojo veiksmo. Pasikliauti vien elektronika, kai pati koja spaudžia pedalą tik pusiau, – klaidingas skaičiavimas.
Automobiliuose su mechanine pavarų dėže – dar viena detalė
Krizinio stabdymo metu svarbu ne tik stabdžių pedalas. Automobilyje su mechanine pavarų dėže tuo pačiu metu reikia iki galo nuspausti ir sankabą – kitaip variklis gali užgesti, o kartu dingsta ir vairo, ir stabdžių stiprintuvo galia. Tai smulkmena, kurią lengva pamiršti būtent tada, kai laiko apmąstymams nebelieka.
Padangos – dalykas, kurį vairuotojai pervertina dažniausiai
Kad ir kokie geri būtų stabdžiai, sustabdyti automobilį iš tikrųjų padeda padangos – tiksliau, jų sukibimas su kelio danga. Senstant padangai keičiasi gumos savybės, net jei protektoriaus gylis dar formaliai atitinka 1,6 mm ribą. Praktinė taisyklė – padangos neturėtų būti senesnės nei penkeri metai, nepriklausomai nuo to, kiek kilometrų su jomis pravažiuota. Pagaminimo datą galima patikrinti pagal DOT kodą ant padangos šono – keturis skaitmenis, rodančius savaitę ir metus.
Kas bent kartą bandė stabdyti ant senų, sukietėjusių padangų slidžiame kelyje – tas žino, kad tada nei ABS, nei geriausi stabdžiai nebepadės tiek, kiek turėtų. Nesulaikomas slydimas prasideda ne nuo stabdžių, o nuo gumos.
Ką verta pasitikrinti šiandien
Krizinio stabdymo įgūdis nesusiformuoja savaime, o Lietuvos keliuose saugaus atstumo nesilaikymas ir pavėluota reakcija ir toliau lieka viena dažniausių avarijų priežasčių. Prieš tikrinantis, geriau tai padaryti saugioje vietoje nei realioje situacijoje:
- tuščioje aikštelėje išbandyti staigų stabdymą – pajusti, kaip pulsuoja ABS, ir neatleisti pedalo
- patikrinti padangų pagaminimo datą pagal DOT kodą
- automobilyje su mechanine pavarų dėže įsiminti: stabdys ir sankaba – kartu
Kritinę sekundę smegenys dažniausiai renkasi tai, ką kūnas jau kartą darė sąmoningai – ne tai, ką kažkada girdėjo per teoriją. Todėl geriau šį įgūdį išbandyti tuščiame parkinge, nei pirmą kartą sutikti jį gatvėje.
