Per dvejus metus – 105 suremontuoti tiltai, 160 km išasfaltuotų žvyrkelių ir 500 sutvarkytų nesaugių perėjų. Tokius konkrečius skaičius numato patvirtintas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, kuriuo Susisiekimo ministerija žada iš esmės atnaujinti šalies transporto tinklą – nuo kelių dangos iki geležinkelių, oro uostų ir elektromobilių įkrovimo.
Daugiausia dėmesio – kelių būklei
Vienas pagrindinių plano tikslų – gerinti kelių dangos būklę. Siekiama, kad 2028 metais ne mažiau kaip 61 proc. asfaltuotų kelių atitiktų dangos būklės indekso reikalavimus. Iki 2028 metų pabaigos planuojama suremontuoti 105 tiltus ir viadukus valstybinės reikšmės keliuose bei išasfaltuoti 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių.
Tarp konkrečių objektų – kelio Kaunas–Prienai–Alytus atkarpos nuo 19,48 iki 31,1 kilometro rekonstrukcija per artimiausius dvejus metus. Plėtojant alternatyvų kelią Suvalkų koridoriuje, dalį valstybinės reikšmės kelių ruožų numatoma pritaikyti karinio mobilumo ir dvigubos paskirties reikmėms bei rekonstruoti 8 tiltus.
Sunkiasvorio transporto kontrolė ir eismo sauga
Siekiant mažinti sunkiasvorio transporto daromą žalą keliams, iki 2028 metų numatoma įrengti 18 stacionarių sunkiasvorių transporto priemonių svarstyklių. Tai tiesiogiai susiję su ilgamete problema – perkrauti vilkikai griauna naują dangą greičiau, nei ji spėja atsipirkti.
Eismo saugumo srityje planuojama sutvarkyti 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų ir perpus sumažinti vadinamųjų juodųjų dėmių skaičių. Kasdieniam susisiekimui skirta ir 300 km naujų ar rekonstruotų dviračių bei pėsčiųjų takų per dvejus metus.
Geležinkeliai ir „Rail Baltica”
Nemaža plano dalis skirta geležinkeliams. Iki 2027 metų antrojo ketvirčio elektrifikuoto geležinkelių tinklo dalį planuojama padidinti nuo 7,97 proc. iki 28 proc. – tai kelis kartus didesnis elektrifikuotas tinklas nei šiandien. Ne mažesniame kaip 100 km ruože iki 2028 metų trečiojo ketvirčio bus diegiama eismo valdymo ir signalizacijos sistema.
Toliau tęsiamas „Rail Baltica” projektas – iki 2028 metų pabaigos numatoma pasiekti 40 proc. techninę pažangą, o atskirose ruožo Kaunas–Panevėžys dalyse vykdyti sankasos ir viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo darbus. Geležinkelių infrastruktūra bus stiprinama ir karinio mobilumo reikmėms – Palemone numatoma įrengti dvigubos paskirties karinės technikos krovos aikštelę.
Oro uostai ir tvaresnis transportas
Vilniaus oro uoste planuojama pastatyti naują T5 atvykimo terminalą, o skrydžių krypčių iš Lietuvos oro uostų ir į juos skaičių padidinti mažiausiai 6 naujomis kryptimis. Tvaraus transporto srityje iki 2028 metų numatoma įrengti 5 800 viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų, 4 vandenilio ir 22 biometano papildymo punktus.
Taip pat siekiama padvigubinti pirmą kartą šalyje registruojamų alternatyviaisiais degalais varomų lengvųjų transporto priemonių dalį – nuo 10 iki 20 proc. Regionuose gerinant pašto paslaugų prieinamumą, 500 ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse planuojama įrengti 285 naujus paštomatus.
Ką tai reiškia vairuotojui
Planas užrašytas konkrečiais skaičiais ir terminais, o tai leidžia jį vertinti ne pagal pažadus, o pagal rezultatą. Redakcijos vertinimu, būtent svarstyklių tinklas ir juodųjų dėmių mažinimas yra tos priemonės, kurių poveikį eiliniai vairuotojai pajus greičiausiai – vienos saugo dangą, už kurią galiausiai moka visi mokesčių mokėtojai, kitos tiesiogiai mažina avarijų riziką. Ar visi šie skaičiai bus pasiekti iki 2028-ųjų, paaiškės tik įpusėjus terminui… bet pirmą kartą jie bent jau surašyti taip, kad būtų galima patikrinti.
