Siauras užmiesčio kelias, priekyje lėtai mina dviratininkas, o per vidurį – ištisinė linija. Kad aplenktumėte paliekant privalomą atstumą, tektų bent kiek užvažiuoti ant tos linijos. Atrodo mandagu ir saugu, bet Lietuvoje tai baigtųsi bauda ir teisių atėmimu. O štai Švedija dabar ruošiasi tokį manevrą įteisinti – ir tai kaip tik ta taisyklė, kurios Lietuvos valdžia prieš kelias dienas atsisakė.
Švedijos transporto tarnyba „Transportstyrelsen” paskelbė siūlanti dvi naujoves dviratininkų lenkimui. Pirma – leisti vairuotojui sąlyginai ir laikinai užvažiuoti ant ištisinės linijos, kad būtų išlaikytas saugus šoninis atstumas. Antra – prieš tai vairuotojas privalės sulėtinti greitį, kad sumažintų pralenkiant dviratininką atsirandantį oro srautą.
Kodėl švedai griebėsi būtent linijos
Logika paprasta. Kai kelias siauras, viena eismo juosta kryptimi, o skiriamoji linija ištisinė, saugiai aplenkti dviratininko dažnai tiesiog neįmanoma – nebent prasispraustum pro šalį per arti arba užvažiuotum ant linijos. Švedijos siūlymas leidžia pasirinkti antrą variantą, bet tik įsitikinus, kad priešpriešinė juosta laisva ir manevras niekam nekelia pavojaus.
Įdomiausia, kad patiems dviratininkams toks sprendimas nepatiko. Švedijos dviratininkai norėtų kitokio modelio – fiksuoto minimalaus šoninio atstumo, kokį taiko, pavyzdžiui, Lenkija ar Lietuva. Kitaip tariant, jie norėtų būtent to, ką mes jau turime.
Lietuvoje riba aiški: ištisinės kirsti negalima
O ką sako Lietuvos taisyklės? Pagal KET 126 punktą, lenkdamas ar apvažiuodamas dviratininką vairuotojas privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 metro šoninį atstumą, kai važiuoja ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, ir ne mažesnį kaip 1,5 metro, kai greitis didesnis. Tai teisinis reikalavimas, ne rekomendacija.
Tuo pat metu ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių srautus, kirsti draudžiama (KET 3 priedas). Jokios išimties dviratininkams nėra – net jei priešais mina 5 km/h greičiu. Būtent čia vairuotojas atsiduria tarp dviejų reikalavimų, kurie siaurame kelyje tiesiogiai prieštarauja vienas kitam.
Kiek kainuoja klaida iš abiejų pusių
Užvažiavimas ant ženklinimo linijos kvalifikuojamas kaip ženklinimo nesilaikymas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – bauda nuo 30 iki 90 eurų. Bet jei manevras traktuojamas kaip lenkimas draudžiamoje vietoje ar įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, taikomas ANK 420 straipsnis: bauda nuo 170 iki 230 eurų vairuotojams. Ir tai dar ne viskas – pagal to paties straipsnio 6 dalį teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių čia yra privalomas, o ne pareigūno pasirinkimas.
Reidasofficial.lt redakcija patikrino galiojančią ANK redakciją – skaičiai pasitvirtino. Vadinasi, bandymas „gražiai” aplenkti dviratininką kertant ištisinę Lietuvoje gali kainuoti brangiau nei pati kelionė.
Du kaimynai, dvi priešingos kryptys
Prieš kelias dienas Susisiekimo ministerija Lietuvoje svarstė būtent tokį sprendimą, kokio dabar imasi švedai – ir atmetė. Ministro pozicija: leidimas kirsti ištisinę formuotų ydingus vairuotojų įpročius, kurie persikeltų ir į kitas situacijas. Privalomas 1 ir 1,5 metro atstumas lieka, o dėl linijos – kol kas jokių nuolaidų.
Sunku nepastebėti ironijos: Švedijos dviratininkai nori mūsų modelio, o dalis Lietuvos vairuotojų – švediškojo. Redakcijos vertinimu, kol Europoje nėra bendro standarto, kiekviena šalis šią dilemą sprendžia savaip, o atsakomybė lieka prie vairo sėdinčiam žmogui.
Ką daryti, kol taisyklės nepakeistos
Praktinis atsakymas paprastas ir Lietuvoje kol kas nepakito: jei negalite palikti privalomo šoninio atstumo nekirsdami ištisinės – lenkti negalima. Sulėtinkite, važiuokite paskui dviratininką ir palaukite ruožo su brūkšnine linija arba pakankamai plačios važiuojamosios dalies. Kelios prarastos minutės visada pigesnės už 230 eurų ir pusmetį be teisių.
