Telefono paėmimas į rankas vairuojant – vienas dažniausių ir pavojingiausių šiuolaikinio eismo įpročių. Dauguma gamintojų su tuo kovoja draudimais ir įspėjimais. „Toyota” pasirinko kitą kelią: o kas, jei automobilis pats nufotografuotų būtent tai, į ką šiuo metu žiūrite – be jokio rankų atitraukimo nuo vairo?
Kaip veikia patentuota sistema
Naujausias patentas JAV patentų biure užregistruotas numeriu US 2026/0261754 A1, ir jo pagrindas – ne brangūs nauji jutikliai, o jau esamų automobilio sistemų sujungimas. Vidinė kamera, šiandien naudojama vairuotojo nuovargiui ir dėmesiui stebėti, realiuoju laiku fiksuoja tikslų žvilgsnio kampą. Šią kryptį iškart papildo išorinės kameros, įprastai naudojamos parkavimui ir vairavimo pagalbos sistemoms. Rezultatas – automobilis gali tiksliai atpažinti, į kokį objektą už jo ribų žiūrite, o paspaudus mygtuką ar tarus balso komandą, sukuriama nuotrauka be jokio rankinio veiksmo.
Kodėl automobilis žinotų, kas jus domina
Čia patentas eina toliau, nei vien saugus fotografavimas. Paraiškoje siūloma sujungti borto sistemą su vairuotojo išmaniuoju telefonu – konkrečiau, su naršyklės istorija ar sveikatos programėlėmis. Idėja paprasta: jei sistema žino, kad ieškote informacijos apie senovinius automobilius ar architektūrą, ji automatiškai nufotografuos kiekvieną pravažiuojamą retą modelį ar įdomų pastatą. O jei iš sveikatos duomenų paaiškėja, kad gydytojas ar fitneso programėlė rekomenduoja daugiau judėti, kameros gali analizuoti aplinką ir pačios pasiūlyti tinkamą vietą stabtelėti pasivaikščioti.
Privatumo klausimas – kur saugomi duomenys
Aplinkos ir salono stebėjimas, susietas su vairuotojo telefonu, neišvengiamai kelia privatumo klausimus. Siekdama išvengti kritikos bangos, kokią anksčiau patyrė „General Motors” dėl keleivius stebinčių kamerų, „Toyota” pasirinko atsargesnį duomenų modelį: nuotraukos ir iš jų sudaryti vartotojo profiliai nebūtų saugomi nei automobilyje, nei markės debesijos serveriuose. Visi duomenys keliautų tiesiai į susietą vairuotojo telefoną. Taip atsakomybė už nuotraukų archyvą tenka pačiam vartotojui, o gamintojas išvengia griežtesnio reguliavimo.
Ar tai realiai pasieks gamybą
Kol kas tai tik technologinė koncepcija popieriuje – gamintojas dar nepatvirtino, kad funkcija atsiras serijinėje gamyboje. Bet ar tai reiškia, kad idėja liks vien patentų archyve? Nebūtinai – panašūs sprendimai, iš pradžių atrodę pernelyg ambicingi, dažnai per kelerius metus tampa standartine automobilių įranga.
Ką tai reikštų Europoje
Jei tokia sistema kada nors pasiektų Europos, taigi ir Lietuvos, rinką, jai tektų atitikti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) – ypač dėl to, kad sistema apima biometrinius duomenis (žvilgsnio sekimą) ir sveikatos informaciją, priskiriamą ypatingų kategorijų duomenims. Vien duomenų perkėlimas į vairuotojo telefoną automatiškai neišsprendžia visų reikalavimų… gamintojui vis tiek reikėtų aiškaus vartotojo sutikimo ir skaidraus paaiškinimo, kokie duomenys renkami ir kam naudojami.