Rudeniui įsibėgėjant vairuotojai vėl pradeda dairytis žieminių padangų, o pasirinkimas parduotuvėse atrodo milžiniškas. Tačiau vienodas dydis ir žiemai tinkamas ženklinimas dar nereiškia vienodų savybių. Rugsėjo 22 dieną paskelbtas naujas Vokietijos automobilių klubo ADAC žieminių padangų testas parodė itin didelius skirtumus tarp 32 išbandytų modelių.
ADAC tikrino dviejų populiarių dydžių padangas – 185/65 R15, naudojamas daugelyje mažesnių automobilių, ir 225/50 R17, būdingas vidutinės klasės modeliams. Padangos buvo bandomos ant sausos ir šlapios dangos, sniego bei ledo. Vertinta ne tik automobilio elgsena ir stabdymas, bet ir prognozuojama rida, dilimas bei efektyvumas.
Mažų automobilių padangų rezultatai sukėlė daugiausia klausimų
185/65 R15 grupėje iš 16 bandytų modelių tik du gavo bendrą ADAC įvertinimą „gerai“. Geriausiai pasirodė „Continental WinterContact TS 870“, gavusi 2,2 balo įvertinimą. ADAC išskyrė jos subalansuotas savybes skirtingomis kelio sąlygomis.
Antrą vietą šioje grupėje užėmė „Michelin Alpin 7“, įvertinta 2,5 balo. Tačiau svarbiausia testo žinia slypi ne lentelės viršuje. Net devynių iš šešiolikos šio dydžio padangų ADAC nerekomenduoja.
Trijų modelių – „Sunny Winter-max NW611“, „Atlas Polarbear HP“ ir „Rockblade Rock 868S“ – važiavimo saugumo rezultatai buvo tokie silpni, kad bendras jų įvertinimas liko „nepatenkinamas“.
Kaina nėra vienintelis skaičius, kurį verta tikrinti
Padangų komplekto kainą lengva palyginti, tačiau ADAC bandymas atkreipia dėmesį į dar vieną parametrą – prognozuojamą eksploatacijos ridą. Mažų automobilių grupėje vidurkis siekė maždaug 31 tūkst. kilometrų. Silpniausias rezultatas buvo tik apie 22 tūkst. kilometrų.
Tuo metu 225/50 R17 grupės padangų prognozuojamos ridos vidurkis viršijo 45 tūkst. kilometrų. Todėl iš pirmo žvilgsnio pigesnė padanga nebūtinai bus ekonomiškesnė skaičiuojant kainą vienam nuvažiuotam kilometrui.
Didesnių padangų grupėje situacija geresnė
225/50 R17 kategorijoje pirmąją vietą užėmė „Pirelli Cinturato Winter 3“, gavusi 2,2 balo. ADAC ypač gerai įvertino jos savybes ant šlapios dangos. Nedaug atsiliko „Continental WinterContact TS 870“, įvertinta 2,3 balo. Gerus bendrus rezultatus taip pat pasiekė „Goodyear“ ir „Michelin“ padangos.
Vis dėlto net šioje grupėje šeši iš šešiolikos modelių buvo įvertinti nepatenkinamai. Problema dažniausiai buvo ne absoliučiai blogos savybės visomis sąlygomis, o didelis jų netolygumas: padanga gali gerai veikti ant vienos dangos ir turėti rimtų trūkumų ant kitos.
Ką iš šio testo verta pasiimti Lietuvos vairuotojui?
Lietuvos žiema reiškia ne tik sniegą. Didelę sezono dalį važiuojame šlapia, šalta arba pažliugusia kelio danga, todėl vien geras sukibimas su sniegu nėra pakankamas kriterijus. Verta vertinti visą padangos savybių balansą.
Prieš perkant naudinga patikrinti:
- konkretaus dydžio nepriklausomų bandymų rezultatus;
- stabdymą ant šlapios dangos;
- elgseną ant sniego ir ledo;
- padangos pagaminimo datą;
- prognozuojamą ridą ir dilimą;
- ar pasirinktas dydis bei apkrovos ir greičio indeksai atitinka automobilio gamintojo reikalavimus.
ADAC taip pat rekomenduoja žieminių padangų nenaudoti ilgiau nei aštuonerius metus ir primena, kad jų savybės blogėja mažėjant protektoriaus gyliui. Organizacija rekomenduoja žiemines padangas keisti, kai protektorius tampa mažesnis nei 4 mm.
Lietuvoje teisiniai minimalūs reikalavimai ir sezoninio padangų naudojimo taisyklės nustatomi nacionaliniais teisės aktais, todėl ADAC rekomendaciją dėl 4 mm reikėtų vertinti kaip saugumo rekomendaciją, o ne Vokietijos taisyklių automatinį perkėlimą į Lietuvą.
Svarbiausia naujo testo išvada paprasta: renkantis padangas vien mažiausios kainos kriterijus gali būti klaidinantis. Keturi vienodo dydžio juodi gumos žiedai gali labai skirtingai stabdyti būtent tada, kai kelią užklumpa lietus, šlapdriba ar pirmasis sniegas.
