Šiaurės Suomijoje dyzelino kaina šios savaitės pradžioje peršoko 2,9 euro už litrą. Helsinkyje vidurkis artėja prie 2,5 euro. Tokios kainos Suomijai iškovojo nepavydėtiną titulą – šiuo metu tai brangiausias dyzelinas visoje Europos Sąjungoje.
Ir kantrybė baigiasi. Socialiniuose tinkluose vis daugiau žmonių žada prisijungti prie spalio pradžioje numatyto protesto „Nepilk” – laikino susilaikymo nuo degalų pirkimo, kuriuo siekiama priversti valdžią reaguoti.
Kas kaltas – geopolitika ar mokesčiai
Suomijos finansų ministrė Riikka Purra aiškina, kad aukštas kainas lemia brangstanti nafta pasaulinėse rinkose – dėl užsitęsusio konflikto Artimuosiuose Rytuose ir uždarytos Rusijos rinkos. Praėjusią savaitę parlamente ji teigė, kad mokesčių ar rinkliavų mažinimas šiuo metu nerealus: Suomijos viešieji finansai įtempti, o šiemet Europos Komisija šaliai pritaikė perviršinio deficito procedūrą.
Bet ar tikrai kalta vien geopolitika? Diskusijoje vis dažniau grįžtama prie kito argumento – galutinę kainą labiau nei nafta formuoja mokesčių lygis. Kai naftos kotiruotės krenta, fiksuota mokesčių dalis nemažėja proporcingai, todėl namų ūkių ir įmonių sąskaitos lieka aukštos.
Kodėl Švedija pigesnė 80 centų
Ryškiausias to pavyzdys – kaimyninė Švedija. Sumažinusi degalų mokesčius ir rinkliavas, ji pasiekė, kad 2026 m. kainų skirtumas prie Švedijos–Suomijos sienos siektų 60–80 centų litrui. Vieniems tai politinė sėkmė, kitiems – priminimas, ką Suomijos vyriausybė galėjo padaryti, bet nepadarė.
O kaip Lietuvoje?
Lietuvoje rugsėjo pradžioje dyzelinas kainavo apie 2,11 euro už litrą – gerokai mažiau nei Suomijoje, bet vis tiek tarp aukštesnių ES kainų. Tiesa, ekspertai jau perspėja, kad iki spalio kaina gali priartėti prie 2,5 euro. Suomijos scenarijus – kai geopolitinis kainų šuolis susikerta su fiksuota mokesčių našta – Lietuvoje veikia pagal tą pačią logiką, tik kol kas ne tokia aštria forma.
Redakcijos vertinimu, Suomijos pavyzdys – patogus pretekstas nuleisti rankas nariams, kurie teigia, kad prieš geopolitiką bejėgiai. Švedijos atvejis rodo priešingai: net esant tai pačiai naftos kainai, valstybė gali nuspręsti, kiek iš to teks vairuotojui.
