Rugsėjo 14 dieną vidutinė 95 markės benzino kaina Europos Sąjungoje pasiekė 2,063 euro už litrą — aukščiausią lygį nuo tada, kai Europos Komisija pradėjo skaičiuoti šią statistiką 2005 metais. Reakcija į tai skirtingose šalyse skiriasi: Čekija riboja kainas ir mažina akcizą dyzelinui, Lenkijoje jau baigėsi vasaros programa „Žemesnės degalų kainos”, o Slovakija pasirinko dviejų krypčių sprendimą — vienu metu paveikti ir degalų, ir viešojo transporto kainas.
Ką konkrečiai daro Slovakija
Nuo spalio 1 dienos Slovakijoje įsigalios maksimali mažmeninė prekybos degalais marža — 10 eurocentų už litrą. Ministras pirmininkas Robertas Fico šį sprendimą pavadino savotišku „stabdžiu”, tačiau pats pripažino, kad priemonė nesustabdys kainų augimo, jei toliau brangs pati žalia nafta. Kartu nuo tos pačios dienos antros klasės traukinių bilietai atpigs 50 procentų — kol kas vienam mėnesiui, o valdžia žadėjo kas mėnesį vertinti, ar priemonę verta pratęsti.
Slovakijos transporto ministerija skaičiuoja, kad vien mėnesio trukmės bilietų nuolaidos programa biudžetui kainuos apie 5,3 mln. eurų. Papildomai valstybė pažadėjo padengti trečdalį priemiestinio autobusų transporto išlaidų. Tikslas dvejopas — sumažinti namų ūkių išlaidas ir paskatinti dalį vairuotojų persėsti į viešąjį transportą.
Kodėl tai svarbu ne tik slovakams
Ar tokia priemonė realiai sulaiko kainas, ar tik sušvelnina politinį spaudimą valdžiai? Klausimas aktualus visai Europai, nes panašių svarstymų netrūksta ir kaimyninėse šalyse. Lenkijoje po vasaros programos pabaigos kainos vėl šoktelėjo — rugsėjo 23 dienos duomenimis, benzino 95 litras ten kainavo apie 1,86 euro, dyzelinas — apie 2,09 euro, o kai kuriuose regionuose dyzelino kaina jau viršijo simbolinę ribą. Lenkijos prezidentūra pasiūlė naują projektą „Paliwo Kosztuje Normalnie”, kuris numatytų degalų atleidimą nuo mažmeninės prekybos mokesčio iki 2027 metų kovo bei įstatymu nustatytas maržų ribas — tačiau kol kas tai tik projektas Seime.
Kaip atrodo situacija Lietuvoje
Lietuvoje panašaus maržų ribojimo mechanizmo, kokį įsivedė Slovakija, kol kas nėra — degalų kainos formuojasi laisvoje rinkoje, o valstybė tiesiogiai maržų nereguliuoja. Tuo tarpu regioniniai kaimynai vienas po kito bando skirtingus įrankius: Čekija — kainų viršutines ribas, Lenkija — laikinus PVM ir akcizo pokyčius, Slovakija — maržos lubas kartu su viešojo transporto subsidijomis.
Redakcijos vertinimu, Slovakijos sprendimas įdomus būtent dėl derinio — retai kada viena šalis vienu metu bando paveikti tiek pasiūlos (marža), tiek paklausos (bilietų kaina) pusę. Jei per mėnesį rezultatai pasirodys teigiami, panašių iniciatyvų idėja gali persiduoti ir į kitas Europos Sąjungos šalis, įskaitant Baltijos regioną.
