Vokietijos Bundestagas rugsėjo 25 dieną nusprendė – degalų akcizas Vokietijoje mažės trečią kartą šiais metais. Balsavimas buvo aiškus: 434 „už”, 128 „prieš”. Tuo pat metu Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys panašų žingsnį atmetė – jo vertinimu, poveikis vairuotojams būtų per mažas, o kaina biudžetui per didelė. Dvi šalys, viena problema – rekordinės degalų kainos, ir du visiškai skirtingi atsakymai.
Bundestagas balsavo: kiek pigiau kainuos litras
Sprendimas atrodo paprastas: energijos mokestis benzinui ir dyzelinui krenta 14,04 cento litrui. Kartu sumažėja ir pridėtinės vertės mokestis, skaičiuojamas nuo mažesnės kainos – tai duoda papildomus apie 3 centus. Iš viso vairuotojas prie kolonėlės turėtų pajusti apie 17 centų sumažėjimą litre. Priemonė galios tris mėnesius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 dienos. Vokietijos vyriausybės skaičiavimu, biudžetui tai kainuos apie 2,5 milijardo eurų, o sąskaitą per pusę pasidalins federalinė valdžia ir žemės.
Trečias bandymas per metus
Panašios priemonės Vokietijoje jau galiojo gegužę ir birželį – ir kaskart baigėsi, kainoms grįžus į ankstesnį lygį. Rugsėjo 21 dieną benzinas Vokietijoje kainavo vidutiniškai 2,35 euro litre, o dyzelinas savaitgalį pasiekė apie 2,40 euro. Rugpjūtį E10 mėnesio vidurkis pasiekė rekordą – 2,145 euro litre. Priežastis – įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri kelis mėnesius spaudžia naftos kainas į viršų. Ekonomikos ministerija dar rengia ir tiesiogines išmokas vairuotojams 2027 metams, kartu kuriant ilgalaikį kainų ribojimo modelį, panašų į Liuksemburgo ir Belgijos. Ir tai – dar ne viskas: pati sistema turėtų pradėti veikti 2027 metų pradžioje.
Kas pasikeis nuo spalio 1 dienos
Trumpai – kas keičiasi Vokietijos vairuotojui per artimiausius tris mėnesius:
- Energijos mokestis mažėja 14,04 cento litrui
- PVM efektas duoda papildomus apie 3 centus
- Bendra nauda vairuotojui – iki 17 centų litre
- Priemonė galioja spalio 1 – gruodžio 31 d.
- Biudžeto kaina – apie 2,5 milijardo eurų, dalijama perpus su žemėmis
Lietuvoje – kitas atsakymas
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, rugsėjo 25 dieną benzinas šalyje kainavo vidutiniškai 1,95 euro litre, dyzelinas – 2,25 euro. Prieš metus, 2025-ųjų rugsėjį, benzinas kainavo 1,388 euro, dyzelinas – 1,472 euro. Per metus kaina prie kolonėlės pakilo tiek, kad senos kvitų sumos šiandien atrodo tarsi iš kitos epochos. Iki birželio Lietuva pati laikinai mažino akcizą dyzelinui – nuo 500 iki 450 eurų už 1000 litrų, o žemės ūkio dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų. Efektas buvo panašus, apie 6 centus litrui, tačiau priemonė baigėsi. Vis dėlto finansų ministras Taurimas Valys šią savaitę pasakė, kad dyzelino akcizo toliau mažinti neplanuoja – poveikis būtų nedidelis, o biudžetui kaina per aukšta. Vietoje to jis siūlo nuolaidą viešajam transportui. Bet ar Lietuvos vairuotojui iš to lengviau prie kolonėlės? Reidasofficial.lt redakcija palygino LEA ir Vokietijos statistikos duomenis – kryptis abipus sienos ta pati: aukštyn. Vokietija sprendimą priėmė per savaitę. Lietuvoje diskusija tęsiasi nuo pavasario.
Skirtingi keliai, ta pati kaina prie kolonėlės
Vokietija renkasi laikinus mokesčių mažinimus, kol rengia ilgalaikį kainų ribojimo modelį. Lietuva kol kas neranda nė laikino sprendimo, o vietoje akcizo mažinimo kalba apie nuolaidas viešajam transportui – priemonę, kuri vairuotojo prie kolonėlės tiesiogiai nepaveikia. Redakcijos vertinimu, tokia kryptis atrodo logiška biudžetui, bet ne tam, kuris kiekvieną savaitę pilsto baką už kainą, pakilusią per metus dešimtimis centų. Kas bent kartą žiūrėjo į skaitliuką degalinėje ir skaičiavo, kiek liko iki atlyginimo – supranta, kad politikų argumentai ir vairuotojo sąskaita retai sutampa. Ar Lietuva ryšis bent laikinam sprendimui prieš žiemą, paaiškės greitai.
