Vyras Vokietijoje internetu užsisakė elektromobilį už 60 520 eurų, sumokėjo ir metus juo važinėjo. Tada nuėjo į teismą ir pareikalavo grąžinti visą sumą. Kaltininkas – ne variklis ir ne baterija, o vienas žodis ant užsakymo mygtuko: vietoj privalomos frazės „užsakau, įsipareigodamas mokėti“ buvo parašyta tik „užsakyti“. Pirkėjo teigimu, tokia užsakymo mygtuko klaida reiškė, kad sutartis niekada teisiškai negaliojo. Ir tai ne pavienis atvejis – panašių bylų Vokietijoje jau susikaupė kelios.
Vienas žodis, kurio reikalauja įstatymas
ES vartotojų teisių direktyva reikalauja, kad paskutinis mygtukas internetinėje užsakymo formoje aiškiai parodytų: paspaudus jį, atsiranda pareiga mokėti. Vokietijos civiliniame kodekse ši norma įgyvendinta kaip vadinamoji „mygtuko taisyklė“ – jei užrašas neatitinka reikalavimo, sutartis gali būti laikoma negaliojančia. Būtent tuo ir rėmėsi pirkėjas: pardavėjo internetinėje parduotuvėje mygtukas skelbė tik „Bestellen“ („užsakyti“), o ne „zahlungspflichtig bestellen“ („užsakau, įsipareigodamas mokėti“).
Skamba kaip smulkmena. Bet įstatymo tikslas – apsaugoti žmones, kurie nepastebi, kad spausdami mygtuką sutinka mokėti tūkstančius eurų.
Ką nusprendė Frankfurto teismas
Frankfurto apeliacinis teismas (Oberlandesgericht Frankfurt) rugsėjo 15 d. bylą išsprendė ne pirkėjo naudai. Teisėjai pripažino: mygtukas iš tiesų buvo pažymėtas netiksliai. Tačiau visas užsakymo procesas – modelio pasirinkimas, konfigūracija, apmokėjimo būdas, gauta pirkimo sutartis – buvo tokie aiškūs, kad pirkėjas negalėjo nesuprasti, jog prisiima mokėjimo pareigą. 14 dienų atsisakymo terminas taip pat buvo seniai pasibaigęs. Sprendimas dar gali keliauti į Vokietijos Aukščiausiąjį Teismą, tad taškas šioje istorijoje kol kas nepadėtas.
Bet ar tikrai vienas neteisingas žodis turėtų nusverti metus trukusį naudojimąsi automobiliu? Šįkart teismas nusprendė, kad ne.
Lietuvoje reikalavimai net griežtesni
Lietuvos civiliniame kodekse nuotolinės prekybos sutartims galioja analogiška taisyklė – jei užsakymo mygtukas nepažymėtas aiškia formule apie mokėjimo pareigą, pardavėjas negali reikalauti, kad vartotojas mokėtų. Skirtingai nei Frankfurto teismo sprendime, čia įstatymo tekstas nepalieka tiek erdvės bendram vertinimui, ar procesas buvo „pakankamai aiškus“. Redakcijos vertinimu, Lietuvoje panašus ginčas veikiausiai baigtųsi priešingai – teisė čia mažiau linkusi atleisti pardavėjui už formalią klaidą.
Yra ir naujesnė aktualija: nuo šių metų birželio 19 d. įsigaliojo ES reikalavimas, kad sutarties atsisakymas internetinėse parduotuvėse būtų toks pat paprastas, kaip ir jos sudarymas – tam taip pat reikalingas atskiras, aiškiai matomas mygtukas. Lietuvoje priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o už pažeidimus numatytos baudos nuo 500 iki 5 000 eurų. Ir tai – dar ne viskas: panašių bylų dėl mygtukų formuluočių Lietuvoje kol kas nebuvo, bet įstatymo tekstas jau paruoštas joms atsirasti.
Ką tai reiškia perkant automobilį internetu
Prieš spaudžiant paskutinį mygtuką internetinėje parduotuvėje, verta stabtelėti ir perskaityti, kas ant jo parašyta. Su automobiliu tai gali reikšti dešimtis tūkstančių eurų. Praktiškas patarimas – išsaugoti kiekvieną žingsnį: ekrano nuotraukas, gautą sutartį, apmokėjimo patvirtinimą. Jei kyla abejonių dėl sutarties galiojimo, pirmiausia tikrinama, ar prekybininkas apskritai laikėsi formos reikalavimų, o tik po to – ar verta kreiptis į teismą.
Vienas žodis Vokietijoje nenusvėrė metus trukusio naudojimosi automobiliu. Lietuvoje įstatymas panašiam argumentui paliktų mažiau vietos.
