Situacija, kurią kasdien išgyvena tūkstančiai vairuotojų. Išvažiuoji iš daugiabučio kiemo į gatvę, o iš dešinės artėja automobilis. Pirmas refleksas – praleisti jį, juk „dešinė ranka“. Bet tai klaida. Išvažiuojant iš kiemo ar kitos šalia kelio esančios teritorijos dešinės rankos taisyklė apskritai negalioja – ir pirmumas išvažiuojant iš kiemo priklauso ne tam, kas iš dešinės, o visiems, kas jau važiuoja keliu.
Kodėl „dešinė ranka“ čia neveikia
Esmė paprasta: kiemo išvažiavimas į gatvę nėra sankryža. Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (KET) 102 punktas nustato, kad, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms – ir dviračiams, ir kitoms. Ne tik toms, kurios artėja iš dešinės. Visoms. Tas pats galioja ir išvažiuojant iš kelio (KET 103 p.).
Kitaip tariant, vairuotojas, paliekantis kiemą, stovėjimo aikštelę ar kitą prie kelio esančią teritoriją, tarsi įsilieja į jau vykstantį eismą. O įsiliejantysis niekada neturi pirmumo – nesvarbu, kurioje pusėje jis stovi.
Kada dešinės rankos taisyklė iš tiesų galioja
Dešinės rankos taisyklė – ne mitas, ji tikra, tik taikoma kitur. Pagal KET 155 punktą, lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu jų važiavimo trajektorijos kertasi. Raktinis žodis – lygiareikšmių kelių sankryžoje. Kiemo išvažiavimas šiai sąvokai nepriklauso, todėl ir taisyklė jam netaikoma.
Svarbi ir kelio dangos detalė. KET 3.14 punkte pagrindiniu keliu laikomas kelias su kietąja danga (asfaltas, betonas, grindinys) kelio su biriąja danga ar be dangos atžvilgiu. Bet net jei tavo kiemo išvažiavimas išasfaltuotas taip pat gražiai kaip ir gatvė – tai nepaverčia jo lygiaverčiu keliu. Statusą lemia ne danga, o tai, kad išvažiuoji iš prie kelio esančios teritorijos.
Gyvenamoji zona ir daugiabučių kiemai
Jei kiemas pažymėtas gyvenamosios zonos ženklu, taisyklė dar aiškesnė. KET 177 punktas nurodo: vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kerta. O 178 punktas priduria, kad šio skyriaus reikalavimai taikomi ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Tad ir su ženklu, ir be jo rezultatas tas pats – išvažiuojantysis laukia.
Ir tai dar ne viskas. Nepamiršk pėsčiųjų – KET 27 punktas įpareigoja, įvažiuojant į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį kerti. Pažvelgti reikia į abi puses, į šaligatvį ir dviračių taką, o ne tik patikrinti, ar iš kairės neatvažiuoja mašina.
Dažniausia klaida: kai priešais važiuojantis suka į kairę
Įsivaizduok kitą situaciją. Tu išvažiuoji iš kiemo tiesiai, o priešais, gatve, artėjantis automobilis suka į kairę – kaip tik ten, iš kur tu išnyri. Įprastoje sankryžoje sukantysis į kairę turėtų tave praleisti. Bet čia – ne sankryža. Tu vis tiek įsilieji į eismą, todėl privalai duoti kelią ir tam, kuris suka į kairę. Būtent ši smulkmena vairuotojus dažniausiai ir įklampina.
Kiek kainuoja klaida
Tai ne teorinis niuansas. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 3 dalį, reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Maža to – to paties straipsnio 8 dalis numato, kad už šį pažeidimą gali būti skiriamas ir teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. O jeigu dėl neduoto kelio įvyksta susidūrimas, kaltė – beveik visada išvažiuojančiojo. Prieš išvažiuodamas iš kiemo, sustok, apsidairyk į abi puses ir leisk pravažiuoti visiems – tik tada judėk pats.
