Spalio pirmąją Lenkijos degalinės pradeda pilti kitokį kurą, nei buvo pilamas visą vasarą. Keičiasi ne kaina, o pati kuro sudėtis – parametras, nuo kurio priklausys, ar variklis ryte užsives be vargo, kai termometras nukris žemiau nulio. Panašus, tik pagal savo kalendorių vykstantis perėjimas artimiausiu metu laukia ir Lietuvos degalinių. Skirtumas – terminuose, o ne pačiame principe, kurį nustato tas pats Europos standartas EN 590, galiojantis visoje Europos Sąjungoje.
Ką tiksliai keičia Lenkijos degalinės spalio 1 d.
Nuo spalio 1 d. Lenkijoje įsigalioja pereinamojo laikotarpio degalų reikalavimai, galiosiantys iki lapkričio 15 d. Dyzelinui nustatoma griežtesnė šaltojo filtro užsikimšimo temperatūra (CFPP) – vietoj vasarinio 0 °C riba nukrenta iki –10 °C. Benzinui keičiasi kitas rodiklis – garų slėgis, kuris nuo spalio leidžiamas platesniame 45–90 kPa diapazone, vasarą siekusiame tik 45–60 kPa. Kai kurios degalinės, ypač kalnuotose ir šiaurės rytų vietovėse, pereinamąjį kurą pradeda pilti dar anksčiau – ten šalčiai paprastai ateina pirmiau. Vėliau, artėjant tikrai žiemai, abu rodikliai bus koreguojami dar kartą – jau griežčiau nei dabar.
Kodėl šie du skaičiai iš viso svarbūs
Bet ar tai iš tikrųjų aktualu vairuotojui, kuris degalinėje tik pripildo baką ir važiuoja toliau? Iš tikrųjų – taip. Žemoje temperatūroje dyzeline esantys parafinai pradeda kristalizuotis ir gali užkimšti degalų filtrą – tada variklis tiesiog nustoja gauti kurą, net jei akumuliatorius ir starteris veikia be priekaištų. Kas bent kartą žiemą ilgai suko starterį naujo automobilio nesitikėdamas problemų, tas žino, kaip nemalonu, kai kaltas ne akumuliatorius, o kuras bake. Kuo žemesnė CFPP riba, tuo vėliau tai nutinka. Benzinui reikalingas platesnis garų slėgio diapazonas veikia priešingai – jis leidžia kurui lengviau garuoti šaltame ore, o tai reikalinga sklandžiam užvedimui. Vasarą tas pats aukštas slėgis keltų kitą problemą – per didelį degalų garavimą karštyje, todėl riba sezoniškai koreguojama į abi puses, o ne tik griežtinama žiemai.
O kaip yra Lietuvoje
Lietuvos degalinėms galioja tas pats standartas EN 590, tačiau pereinamojo laikotarpio datos savos. Dyzelino klasės čia kaitaliojasi pagal panašią, tačiau ne identišką schemą:
- vasarinis (C klasė) – nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.;
- pereinamojo laikotarpio (E klasė) – balandžio ir spalio–lapkričio mėnesiais;
- žieminis – įprastai nuo lapkričio 1 d.;
- arktinis – nuo gruodžio 1 d., atlaikantis iki –26 ar net –32 °C šalčius.
Panaši sistema galioja ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje – visos trys Baltijos šalys priklauso tam pačiam klimato regionui, todėl jų degalinių tiekėjai dažniausiai derina pereinamojo kuro pradžią su beveik tomis pačiomis savaitėmis, o ne su Lenkijos ar Vokietijos kalendoriumi. Keista tai, kad kaimyninė Lenkija ir Lietuva laikosi identiško standarto, tačiau perėjimo terminai vis tiek skiriasi – juos lemia ne teisė, o klimatas ir logistika, kuria degalai atkeliauja į degalines. Sunku nepastebėti, kad toks susiskaidymas net ir Europos Sąjungos viduje vairuotojui nieko nepalengvina – kiekvieną kartą kertant sieną tenka iš naujo aiškintis, koks kuras šiuo metu pilamas bake.
Ką verta padaryti prieš atšąlant
Spalio 1-oji savaime nėra diena, kurią reikėtų pažymėti kalendoriuje raudonai – dauguma vairuotojų pereinamojo kuro net nepajus. Kitaip yra tiems, kurių automobilis žiemą stovi lauke, arba tiems, kas rudenį rengiasi ilgesnei kelionei į šaltesnį regioną: verta patikrinti, kada baką paskutinį kartą pripildėte ir kokios klasės kuras jame liko. Jei bakas jau seniai nepildytas, artimiausią kartą verta rinktis degalinę, kuri tikrai perėjo prie naujo kuro, o ne laikosi senų atsargų. Galima į tai ir nekreipti dėmesio – kol vieną šaltą rytą variklis tiesiog neužsiveda. Per kelias savaites panašus, tik lietuviškam klimatui pritaikytas pereinamasis kuras pasieks ir Lietuvos degalines – nepastebimai daugumai, bet svarbiai tiems, kurių bakas jau dabar pilnas vasarinio dyzelino.
