Rugsėjo 25-ąją dyzelino kaina Jungtinėje Karalystėje pasiekė aukščiausią tašką per visą istoriją – ir ekspertai įspėja, kad pigiau kol kas nebus. Automobilių pagalbos tarnyba RAC apskaičiavo, kad nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karinis konfliktas tarp JAV ir Irano, vieno 55 litrų bako pripildymas dyzelinu pabrango 30,45 svaro sterlingų. Benzino kaina per tą patį laikotarpį pakilo 22,77 svaro. Skirtumas ne atsitiktinis – dyzelinas į rinkas keliauja ilgesniu ir brangesniu keliu, o įtampa prie Hormūzo sąsiaurio tą kelią daro dar brangesnį.
Kodėl dyzelinas brangsta greičiau nei benzinas
Europa dyzelino pasigamina mažiau, nei sunaudoja, todėl dalis kuro visada keliauja iš toli – anksčiau iš Rusijos, dabar iš JAV ir Azijos. Kai prie svarbiausio naftos koridoriaus kyla įtampa, draudimo ir transportavimo kainos iškart persikelia į galutinę kainą degalinėje. Papildomą spaudimą kuria ir tai, kad sunkiasis transportas bei žemės ūkio technika dyzelino atsisakyti negali – paklausa lieka ta pati, net kai kaina šoka.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažino, kad kainos kyla, tačiau teigia, jog situacija normalizuosis, kai baigsis karas. Britanijos ministras pirmininkas Andy Burnham perspėjo, kad kainų sukelta įtampa tiesiogiai veikia pragyvenimo išlaidas. Ir, ekspertų teigimu, tai dar toli gražu ne pabaiga.
Kiek daugiau realiai moka vairuotojai
Vidutinis dyzelino litras rugsėjo 25-ąją kainavo apie 197,95 penso, benzino – 173,32 penso. Visas 55 litrų bakas dyzelino kainuoja apie 108,76 svaro, benzino – 95,33 svaro. Kas yra stovėjęs degalinėje ir stebėjęs, kaip skaitliukas sukasi vis greičiau, tas supranta, ką reiškia šis rekordas realiam biudžetui. Bet ar tai reiškia, kad panašius skaičius netrukus pamatysime ir Lietuvoje?
Kaip tai atsiliepia Lietuvai
Pagal Lietuvos energetikos agentūros duomenis, rugsėjo pabaigoje vidutinė dyzelino kaina šalyje jau siekė apie 2,2–2,33 euro už litrą – tai taip pat arti šių metų rekordų, fiksuotų po ankstesnių Artimųjų Rytų įtampos bangų. Priežastis ta pati – pasaulinėje rinkoje dyzelinas perkamas už tą pačią, išaugusią kainą, nepriklausomai nuo šalies. Skirtumas tik tas, kad Lietuvos vairuotojui dažniausiai tenka ir ilgesni kasdieniai atstumai, todėl kiekvienas papildomas centas litre jaučiamas greičiau nei didmiesčio statistikoje. Valdžia svarsto. Degalinėje jau moka.
Ar valdžia gali sušvelninti smūgį
Lenkija degalų PVM mažina nuo 23 iki 8 procentų, Čekija ir Slovėnija taiko kainų ribojimus ar limitus degalinėse. Lietuva kol kas lieka prie laisvos rinkos pozicijos ir papildomų priemonių netaiko. Redakcijos vertinimu, kol kaimyninės šalys bent laikinai švelnina smūgį vartotojams, Lietuvos vairuotojai lieka vieni prie visos kainos.
Jei įtampa Artimuosiuose Rytuose nesibaigs greitai, šių metų rekordai gali būti ne paskutiniai – o kitas rekordas, tikėtina, bus matomas ne Londono, o Vilniaus degalinės kainų lentoje.
