Dyzelino ir benzino trūkumas Europoje atnešė „Shell“ rekordinį pelną – trečiąjį ketvirtį bendrovės rafinavimo marža pasiekė 42 dolerius už naftos barelį, kai dar prieš tris mėnesius ji siekė vos 24 dolerius. Tai daugiau nei anksčiau pasiektas 2022 metų rekordas, kai pasaulinę degalų rinką sukrėtė energetikos krizė.
Skaičiai skamba abstrakčiai. Pasekmė – ne. Kuo didesnė rafinavimo marža, tuo daugiau bendrovė užsidirba iš kiekvieno perdirbto barelio, nepriklausomai nuo to, kiek kainuoja žalia nafta.
Kodėl Europoje pritrūko degalų
Trūkumo priežastys nėra atsitiktinės. Konfliktas Irane ir Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms privertė Rusiją įvesti benzino ir dyzelino eksporto draudimą. Taip iš rinkos iškrito vienas didžiausių tiekėjų. Rusija draudimą paskelbė per vieną dieną – Europos vairuotojai jo pasekmes jaučia savaitėmis.
Likusios gamyklos, tarp jų ir „Shell“, pradėjo dirbti visu pajėgumu, siekdamos užpildyti tuštumą. Bet net ir norint dirbti visu tempu, ne visada pavyksta: „Shell“ gamykla prie Kelno visu pajėgumu veikti negalėjo, nes žemas Reino vandens lygis apribojo žaliavos ir produkcijos pervežimą upe. Ar tai reiškia, kad trūkumas tęsis ir žiemą? Vienareikšmio atsakymo kol kas nėra – viskas priklauso nuo karo eigos ir upių vandens lygio.
Kas yra rafinavimo marža ir kodėl ji svarbi
Rafinavimo marža – tai skirtumas tarp žalios naftos kainos ir galutinio produkto, benzino ar dyzelino, kainos. Kai šis skirtumas auga, degalai degalinėje gali brangti net ir tuo atveju, kai pati nafta pinga. Nafta kai kada pinga. Marža – ne.
Būtent tai dabar matoma rinkoje: naftos kaina nebuvo rekordinė, bet perdirbimo kaštai ir pasiūlos trūkumas pakėlė galutinę degalų kainą. Tai paaiškina, kodėl pigesnė nafta ne visada reiškia pigesnį kurą degalinėje.
Lietuvos vairuotojams dyzelino ir benzino trūkumas reiškia aukštesnę kainą
Spalio pradžioje dyzelinas Lietuvos degalinėse kainavo nuo 2,09 iki 2,38 euro už litrą, vidutiniškai apie 2,25 euro – tokius skaičius rodo degalukaina.lt stebėjimo duomenys. Kol „Shell“ skaičiuoja rekordinį pelną, Lietuvos vairuotojui kaina prie kolonėlės nekrenta, nes ji tiesiogiai priklauso nuo to, kiek kainuoja perdirbti naftą į dyzeliną.
Svarbu ir tai, iš kur Europa dabar perka dyzeliną. Rusijai praradus rinkos dalį, didžiausiu tiekėju tapo Saudo Arabija, kuriai teko apie 34 proc. importo, o JAV dalis per pusmetį ūgtelėjo nuo 17 iki 24 proc. Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ jau kelis mėnesius atkreipia dėmesį, kad Europos dyzelino kainas spaudžia ir mažėjančios atsargos, ir pasiūlos sutrikimai – tai tiesiogiai veikia krovinių pervežimo kaštus. Kas bent kartą stovėjo degalinėje ir žiūrėjo, kaip skaitiklis sukasi, žino: tolimo konflikto naujiena tampa asmeniška tą sekundę, kai reikia mokėti.
Redakcijos vertinimu, šis epizodas parodo, kaip mažai bendra ES energetikos politika apsaugo paprastą vairuotoją nuo tolimų konfliktų pasekmių. Kol naftos perdirbimo įmonės skaičiuoja rekordinius pelnus, Lietuvos ir kitų ES šalių vairuotojai tiesiog prisitaiko – ir moka tiek, kiek tą dieną liepia rinka.
