Užpildyti baką – pats paprasčiausias automobilio savininko veiksmas. Bet vienoje Europos Sąjungos šalyje tas paprastumas šį mėnesį tapo priminimu, kad net valdžios nustatytos degalų kainų lubos nebūtinai reiškia pigesnį kurą. Spalio pradžioje Čekijoje galiojantys kainų limitai turėjo pristabdyti benzino ir dyzelino brangimą, kilusį dėl Artimuosiuose Rytuose įsisiautėjusio konflikto – bet savaitė po savaitės riba vis tiek šliaužia aukštyn.
Nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelis smogė Iranui, Teheranas iš dalies užblokavo Hormuzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transporto kelių. Žaliavinės naftos kaina pasaulinėse rinkose pakilo, o kartu pajudėjo ir degalinių kainos didžiojoje Europos dalyje. Per daugiau nei septynis mėnesius trunkanti įtampa privertė naftos kainas žemyne likti aukščiau nei prieš krizę, todėl kainas į viršų koregavo ne tik Čekija. Jos vyriausybė nusprendė reaguoti administracine priemone, kurios rezultatai verčia susimąstyti, ar tokia riba iš tiesų apsaugo vairuotoją.
Kiek dabar kainuoja degalai su valdžios riba
Pagal Čekijos finansų ministerijos spalio 8 d. sprendimą, maksimali dyzelino kaina šią savaitę pakilo iki 47,29 Čekijos kronos už litrą – šešiais šimtadaliais daugiau nei anksčiau. Benzino „Natural 95“ kainos riba paaugo net 24 šimtadaliais, iki 46,31 kronos. Konvertavus pagal dabartinį valiutų kursą, tai atitinka apie 1,94 € už litrą dyzelino ir apie 1,90 € už litrą benzino. Realios kainos degalinėse jau dabar yra arti šios ribos: dyzelinas vidutiniškai kainuoja 47,44 kronos – truputį daugiau nei naujoji riba, benzinas – 45,26 kronos, apie kroną žemiau leistinos ribos.
Kodėl riba egzistuoja, bet brangimo nesustabdo
Riba skaičiuojama ne iš oro – ministerija jį nustato remdamasi trijų dienų slankiuoju didmeninių degalų kainų vidurkiu, prie kurio pridedama ne didesnė kaip 2,50 kronos mažmenininkų marža. Degalinių tinklams tai reiškia siaurėjančią maržą: jiems leidžiama uždirbti ne daugiau, nepaisant to, kiek keičiasi didmeninė kaina. Kitaip tariant, riba juda tuo pačiu ritmu, kuriuo juda ir pasaulinė nafta. Bet ar valdžios nustatyta formulė tikrai gali sulaikyti rinką, kurią stumia karinis konfliktas už tūkstančių kilometrų? Kol kas atsakymas – ne visai: reguliavimas tik sulėtina šuolius, o ne juos sustabdo. Galioti ji turėtų iki spalio 31 dienos.
Tai jau buvo – ir kainavo brangiai
Panašią priemonę Čekijos valdžia taikė ir šių metų pavasarį – nuo balandžio vidurio iki liepos vidurio. Finansų ministerijos skaičiavimu, tas reguliavimas valstybės biudžetui kainavo apie milijardą kronų per mėnesį. Toks kaštas tenka visiems mokesčių mokėtojams, net tiems, kurie automobilio neturi. Jie tą sumą sumoka tyliai, nepastebimai – prie kolonėlės jos niekas nepamato, tik vėliau, per valstybės skolos ar biudžeto deficito skaičius.
Kaip tai atrodo Lietuvos vairuotojui
Lietuva panašaus valstybinio kainų reguliavimo mechanizmo neturi – degalinės kainą nustato laisvai, pagal pasaulinę naftos rinką ir savo maržas. Pagal Lietuvos energetikos agentūros (LEA) spalio pradžios duomenis, vidutinė benzino kaina šalyje siekė 1,973 €/l, dyzelino – 2,279 €/l. Palyginimas netikėtas: net su valdžios primesta riba ir krizinėmis sąlygomis Čekijoje dyzelinas vidutiniškai kainuoja apie 34 centais pigiau nei Lietuvoje, o benzinas – apie 7 centais pigiau. Kas bent kartą stovėjo degalinėje ir stebėjo, kaip skaičius ekrane keičiasi greičiau, nei norėtųsi, supras, kodėl tokie centai vairuotojui nėra smulkmena.
Redakcijos vertinimu, Čekijos pavyzdys rodo, kad valdžios nustatyta kainų riba pirmiausia yra politinis, o ne ekonominis įrankis – ji nutildo visuomenės nerimą, bet rinkos spaudimo nepašalina. Lietuvos vairuotojams tokio reguliavimo šiuo metu nereikia, nes laisva rinka kol kas veikia jų naudai. Bet jei pasaulinė naftos kaina dėl Artimųjų Rytų konflikto šoktelėtų staigiau, klausimas, ar valdžia turėtų imtis panašių priemonių, gali iškilti ir čia.
