Automobilis sustojo prie perėjos. Kitas atsitrenkė į galą vos 15 km/val. greičiu. Keleivė patyrė sprando sužalojimą, vairuotojas – nė įbrėžimo.
Panašių atvejų Austrijoje 2012–2024 m. surinkti duomenys atskleidžia: moterų sužalojimų rizika avarijose, net ir mažo greičio, yra apie 60 proc. didesnė nei vyrų. Tyrimą atliko Graco technikos universitetas (Austrija), o priežastis slypi ne vairavimo įpročiuose, bet dešimtmečius senoje saugos testavimo metodikoje.
Kodėl kaltas ne vairuotojas, o manekenas
Automobilių saugos normos dešimtmečius buvo kuriamos pagal vyro kūno modelį. Standartinis susidūrimo manekenas atkartoja vyro klubų, krūtinės ir pečių geometriją, o moters stuburas susidūrimo metu juda kitaip. Apie 95 proc. moterų fiziškai yra didesnės nei manekenas, kuriuo iki šiol tikrinamas automobilių saugumas – paradoksas, kurį pripažįsta ir patys saugos inžinieriai.
Prisideda ir sėdėjimo poza: keleivės dažniau sėdi atsilenkusios atgal arba į šoną nuo diržo linijos, todėl oro pagalvė ir diržas sulaiko kūną ne taip efektyviai. Bet ar vien naujas manekenas išspręs problemą, kurią kūrė dešimtmečiai klaidingų prielaidų?
Europos standartai – vis dar pusę žingsnio atsilikę
„Euro NCAP“ testuose šiuo metu naudojami aštuoni manekenų tipai – penki vyriški, vienas suaugusios moters ir du vaikų. Vienintelis moters manekenas atkartoja tik mažiausių 5 proc. moterų sudėjimą ir naudojamas vien priekinio susidūrimo bandymuose. Ankstesni Europos saugos tyrimai rodo, kad per priekinius susidūrimus moterims rizika sunkiai susižaloti gali būti apie 73 proc. didesnė nei vyrams.
JAV praėjusiais metais pristatytas naujos kartos manekenas THOR-05F turi tikslesnius jutiklius ir biomechaniką, artimesnę vidutinės moters kūnui. „Euro NCAP“ savo „Vision 2030“ strategijoje jį žada įtraukti į testus – tačiau kol tai įvyks, serijiniai automobiliai toliau vertinami pagal seną modelį. Laboratorijoje manekenas atitinka normą tobulai. Kelyje – gyvas žmogus, kurio kūnas visai kitokios formos.
Redakcijos vertinimu, kai saugos standartas atsilieka nuo realybės dešimtmečiu, kalčiausias ne technologijų trūkumas, o sprendimų priėmimo greitis.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje parduodami automobiliai sertifikuojami pagal tuos pačius ES saugos reikalavimus, todėl ši problema tiesiogiai veikia ir vietos vairuotojus – ne tik Austrijoje ar Vokietijoje surinktą statistiką. Renkantis automobilį, jau šiandien verta žiūrėti ne tik į „Euro NCAP“ žvaigždutes, bet ir į tai, ar modelis turi adaptyvią saugos sistemą: pavyzdžiui, „Volvo EX60“ diržas realiu laiku koreguoja jėgą pagal keleivio dydį, pozą ir susidūrimo pobūdį.
Reidasofficial.lt redakcijos stebėjimais, panašios technologijos į Lietuvos rinką dažniausiai atkeliauja praėjus keliems metams nuo pristatymo užsienyje – taigi plačiau prieinamos jos taps ne iš karto. Per kelerius metus, kai THOR-05F manekenas pagaliau pasieks Europos testavimo stendus, saugos reitingai turėtų pradėti atspindėti ir moters kūną – ne tik vyro.
