Lauke vos +4 °C, iki darbo – dvidešimt minučių kelio, bet temperatūros rodyklė vis dar snaudžia prie apatinės ribos. Variklis neįšyla, iš ventiliacijos pučia drungnas oras, o priekinis stiklas vis rasoja. Vairuotojas numoja ranka: ruduo, šalta, taip ir turi būti. Po kelių savaičių servise paaiškėja, kad kaltas ne oras, o užstrigęs termostatas, dėl kurio variklis visą tą laiką dirbo per šaltas.
Panaši istorija rudenį pažįstama ne vienam. Lėtesnis įšilimas šaltuoju sezonu yra normalus, tačiau jei variklis nepasiekia darbinės temperatūros net po ilgesnės kelionės, ukrainiečių portalas „Autoportal.ua“ ir aušinimo sistemų detalių gamintojai sutaria: problemos reikia ieškoti aušinimo sistemoje. Ir ji ne tokia nekalta, kaip atrodo.
Kada lėtas įšilimas dar normalus
Spalio rytai jau atneša pirmąsias šalnas, o šaltas variklis tokiomis sąlygomis natūraliai šyla ilgiau. Daugumos automobilių darbinė temperatūra siekia apie 90 °C, ir termostatas būtent tam ir skirtas – kol variklis šaltas, jis laiko aušalą mažajame rate ir neleidžia jam tekėti į radiatorių. Pasiekus reikiamą ribą, vožtuvas atsidaro.
Normalu, kai rodyklė rudenį pakyla keliomis minutėmis vėliau nei vasarą. Nenormalu, kai ji nepasiekia įprastos padėties net po pusvalandžio važiavimo užmiestyje arba ima kristi, vos išvažiavus į greitkelį. Antrasis požymis ypač iškalbingas, nes priešinis oro srautas vėsina radiatorių, o atviras termostatas tą vėsų skystį leidžia tiesiai į variklį. Bet kas tiksliai kaltas, jei termostatas – tik vienas iš penkių įtariamųjų?
Penki kaltininkai, kai variklis neįšyla
Termostatas, užstrigęs atviroje padėtyje
Tai pirmasis įtariamasis. Vožtuvas lieka atviras, todėl aušalas nuolat cirkuliuoja per radiatorių, ir variklis tiesiog nespėja sukaupti šilumos. Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo autodalių gamintojų ir OBD diagnostikos šaltinių aprašymus – juose atviroje padėtyje užstrigęs termostatas įvardijamas kaip dažniausia klaidos kodo P0128 priežastis. Šis kodas reiškia, kad aušalo temperatūra per nustatytą laiką nepasiekė ribos, kurią turėtų palaikyti termostatas.
Temperatūros jutiklis
Kartais variklis įšyla visiškai normaliai, tik jutiklis meluoja. Klaidingi duomenys keliauja į prietaisų skydelį ir į variklio valdymo bloką, o šis gali be reikalo praturtinti degalų mišinį ar įjungti ventiliatorių. Todėl prieš keičiant termostatą verta įsitikinti, ar rodmenimis apskritai galima tikėti.
Per mažai aušalo
Nuotėkis per žarnas, radiatorių ar jungtis sumažina aušalo kiekį, ir šilumos apykaita sutrinka. Kai jutiklį supa oras, o ne skystis, jo rodmenys tampa netikslūs, todėl vienoje situacijoje rodyklė gali stovėti per žemai, o kitoje variklis ima kaisti.
Oro kamščiai sistemoje
Dažniausiai jie atsiranda po aušalo keitimo, kai sistema netinkamai nuorinama, arba dėl sandarumo problemų. Oras trukdo skysčiui tekėti tolygiai. Vienos variklio vietos įkaista, kitos lieka šaltos, o salono šildytuvas pučia tai šiltą, tai vėsų orą.
Be reikalo besisukantis ventiliatorius
Radiatoriaus ventiliatorius turi įsijungti tik tada, kai variklis įkaista. Jei jis sukasi ir šaltam varikliui – dėl sugedusios relės, valdymo grandinės ar to paties jutiklio, – aušinimas tik sustiprėja. Tokį gedimą lengva pastebėti: rytą užvedus šaltą variklį, po variklio dangčiu girdėti ūžesys.
Ką patikrinti patiems ir ką parodys OBD
Pirmojo žingsnio nebūtina palikti servisui. Kas rudenį yra laukęs šilumos salone – tas žino, kaip greitai baigiasi kantrybė, todėl verta patikrinti bent tai, kas užtrunka kelias minutes:
- Aušalo lygis – tikrinamas tik kai variklis šaltas; išsiplėtimo bakelyje jis turi būti tarp MIN ir MAX žymų.
- Tikroji temperatūra – OBD skaitytuvas su telefono programėle parodo realų jutiklio rodmenį, o ne tik prietaisų skydelio rodyklę.
- Viršutinė radiatoriaus žarna – kelias minutes po šalto variklio užvedimo ji turėtų likti vėsi. Jei šyla kartu su varikliu, termostatas greičiausiai praleidžia skystį.
- Ventiliatorius – ar jis nesisuka iškart užvedus šaltą variklį.
Jei OBD rodo, kad aušalas ilgai laikosi gerokai žemiau darbinės temperatūros, o valdymo blokas užfiksavo P0128, kryptis aiški. Vis dėlto vien jutiklio pakeitimas problemos gali neišspręsti, jei kaltas termostatas, todėl diagnostikos šaltiniai pataria pirmiausia palyginti realius duomenis su tais, kurių tikimasi. Termostato keitimas, wheelstreet.lt duomenimis, dažniausiai kainuoja apie 100–300 eurų, priklausomai nuo automobilio modelio.
Kuo baigiasi važinėjimas su neįšylančiu varikliu
Per šaltas variklis dirba neefektyviai. Valdymo blokas, matydamas žemą temperatūrą, tiekia daugiau degalų, todėl išauga kuro sąnaudos ir teršalų kiekis. Prastai šyla ir salonas – rudenį ir žiemą tai jau ne komforto, o saugumo klausimas, nes aprasoję stiklai mažina matomumą.
Brangiausia pasekmė slypi viduje. Kai variklis nepasiekia darbinės temperatūros, alyvoje kaupiasi kondensatas ir nesudegę degalai, o suskystėjusi alyva prasčiau saugo besitrinančias detales. Mechanikai pataria atsukti alyvos įpylimo dangtelį: pilkšva, pieniško atspalvio masė ar putos rodo, kad variklis ilgą laiką neįšyla iki galo. Tai ne baimės kėlimas. Tai fizika, kuri veikia kiekvieną kartą užvedus variklį.
Vairuotojas iš šios istorijos pradžios būtų apsiėjęs vienu termostatu, jei būtų sureagavęs pirmąją savaitę. Jei rodyklė rudenį ilgai „miega“, pirmiausia patikrinkite aušalą ir termostatą. Ignoruoti šį ženklą reiškia rizikuoti didesnėmis sąskaitomis degalinėje, dažnesniu alyvos keitimu ir anksčiau susidėvinčiomis variklio detalėmis.
