Iki maždaug šešių minučių – tiek ventiliatorius po variklio išjungimo gali suktis kai kuriuose automobiliuose, ir tai numato pats gamintojas. Tokią trukmę nurodo „Volvo XC60“ naudotojo vadovas. Taigi ūžesys po variklio dangčiu, kai raktelis jau kišenėje, savaime nieko blogo nereiškia. Tikroji problema prasideda tada, kai ventiliatorius nenurimsta.
Spalį, kai lauke vos keli laipsniai šilumos, toks garsas po trumpos kelionės skamba ypač keistai. Būtent vėsiu oru ilgai ūžiantis ventiliatorius kelia daugiau įtarimų nei liepą, o rytą gali baigtis išsikrovusiu akumuliatoriumi.
Kodėl ventiliatorius dirba, kai variklis jau tyli
Kol variklis veikia, aušinimo skystį suka siurblys, o pro radiatorių pučia priešpriešinis oras. Jei siurblys mechaninis, jis sustoja kartu su varikliu, tačiau karštis iš cilindrų galvutės, išmetimo kolektoriaus ir turbokompresoriaus niekur nedingsta. Jis kaupiasi uždarame variklio skyriuje. Tai fizika, ne gedimas. Elektrinis ventiliatorius maitinamas iš akumuliatoriaus, todėl valdymo blokas ar termojungiklis gali jį paleisti ir nebeveikiant varikliui.
Labiausiai tai jaučiama po greito važiavimo greitkeliu ar ilgo kopimo su pakrauta priekaba. Kai kuriuose naujesniuose automobiliuose po sustojimo kelias minutes dar veikia ir elektriniai skysčio siurbliai, ypač turbininiuose varikliuose. Turbokompresorius karštį jaučia pirmas. Plačiau – turbinos gedimo požymiai.
Ką rašo gamintojų dokumentacija
Trukmė skiriasi tarp markių ir kartų. „Volvo XC60“ vadove perspėjama, kad radiatoriaus ventiliatorius gali automatiškai įsijungti ar toliau veikti iki maždaug 6 minučių po variklio išjungimo. Senesnėje „Volkswagen“ techninėje dokumentacijoje nurodyta, kad daugelyje benzininių modelių, pagamintų nuo 1986 m. pabaigos, įrengta sistema, galinti sukti ventiliatorių iki 15 minučių, kad būtų lengviau vėl užvesti karštą variklį. Bet kaip žinoti, kiek leidžia jūsų automobilis? Atsakymas – naudotojo vadove, skyriuje apie variklio skyrių ar aušinimo sistemą.
Dyzelis, kuris nespėjo išsivalyti
Dyzeliniuose automobiliuose su kietųjų dalelių filtru (DPF) yra dar viena priežastis. Aktyvios regeneracijos metu papildomai įpurškiama degalų, kad filtre sudegtų suodžiai, todėl išmetimo sistema įkaista labiau nei įprastai. Britų „Honest John“ konsultacijose aprašoma, kad po tokio valymo ventiliatorius dėl karščio gali suktis ir išjungus variklį.
Vienkartinis atvejis nieko nereiškia – nebaigta regeneracija paprastai pakartojama kitos kelionės metu. Jei taip nutinka po kiekvieno sustojimo, automobilis greičiausiai važinėja per trumpus atstumus ir filtras nespėja išsivalyti. Ilgainiui tai baigiasi užsikimšusiu DPF.
Kada ventiliatorius po variklio išjungimo jau signalizuoja gedimą
Kas yra užrakinęs automobilį ir išgirdęs ūžesį po variklio dangčiu – tas supranta. Dažniausiai pakanka palaukti kelias minutes. Vis dėlto keli požymiai rodo, kad ventiliatorius dirba ne todėl, kad reikia, o todėl, kad kažkas sugedo:
- sukasi ilgiau nei ketvirtį valandos arba nesustoja visai;
- įsijungia rytą, kai variklis visiškai šaltas;
- ilgai ūžia po kelių kilometrų vėsiu oru, kai variklis nespėjo gerai įšilti;
- rytą akumuliatorius išsikrovęs, nors vakare viskas veikė.
Pirmiausia įtariama relė, užstrigusi įjungtoje padėtyje dėl drėgmės, korozijos ar nusidėvėjimo, ir aušinimo skysčio temperatūros daviklis, kuris valdymo blokui praneša apie karštį, kurio nėra. Ventiliatorių be reikalo gali maitinti ir pažeisti laidai su trumpuoju jungimu – izoliaciją variklio skyriuje kartais pragraužia kiaunės. Plačiau – laidų apsauga nuo kiaunių. Rečiau kalta valdymo bloko klaida ar per žemas aušinimo skysčio lygis.
Akumuliatorius nukenčia pirmas
Radiatoriaus ventiliatorius – vienas galingiausių elektros vartotojų automobilyje, todėl nesustojantis jis per naktį gali iškrauti akumuliatorių ir greičiau nudėvėti savo elektros variklį. Šaltuoju sezonu akumuliatorius ir taip silpnesnis. Relė kainuoja mažiau nei visas bakas. Naujas akumuliatorius ir rytinis vėlavimas į darbą – gerokai daugiau. Todėl akumuliatoriaus būklė – vienas pirmųjų punktų, kuriuos verta įtraukti į rudens patikrą prieš šalčius.
Ką daryti, kol ventiliatorius dar sukasi
Pirmiausia – rankos toliau nuo ventiliatoriaus. Kai kuriuose automobiliuose, kaip ir minėtame „Volvo XC60“, jis per kelias minutes po sustojimo gali įsijungti automatiškai, be jokio perspėjimo. Karšto variklio aušinimo skysčio bakelio dangtelio neatsukinėkite, nes slėgis gali išmesti verdantį skystį.
Skysčio lygį tikrinkite atvėsus varikliui, o važiuodami stebėkite temperatūros rodyklę. Jei ji normali, bet ventiliatorius vis tiek nenurimsta, verta nuskaityti klaidų kodus OBD skaitytuvu. Patiems atjunginėti daviklio nereikėtų: dalis valdymo blokų, praradę jo signalą, apsaugos sumetimais įjungia ventiliatorių visu pajėgumu, tad toks bandymas nieko neparodo. Kraštutiniu atveju, jei automobilis turi stovėti per naktį, galima atjungti akumuliatoriaus minuso gnybtą – tik prieš tai įsitikinkite, kad žinote radijo kodą, jei jo reikia.
Kitą kartą, išgirdę ūžesį po variklio dangčiu jau išjungus variklį, tiesiog pažiūrėkite į laikrodį. Kelios minutės – aušinimo sistema dirba taip, kaip suplanavo inžinieriai. Jei ir po ketvirčio valandos ventiliatorius vis dar sukasi, šią savaitę užsukite į servisą patikrinti relės ir daviklio – tai užtruks trumpiau nei laukti pagalbos šaltą rytą.
