Rytas keliuose prasideda ramiai. Prieš pietus – pirmas iškvietimas į susidūrimą. Iki vakaro sužeistųjų jau keli. Tokia diena Lietuvoje yra norma: avarijos su nukentėjusiais nutinka beveik kasdien, o dienų be jų, pasak „Lietuvos draudimo“, per metus pasitaiko vos dvi.
Per metus šalyje užregistruojama apie 2 800 eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Padalijus iš 365 dienų, išeina beveik aštuoni per parą. Į šią statistiką net nepatenka susidūrimai, po kurių lieka tik įlenkta skarda ir draudimo byla.
Žuvusiųjų mažiau, nukentėjusiųjų – ne
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) ir policijos išankstiniais duomenimis, per šių metų sausį–rugsėjį keliuose žuvo 86 žmonės – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Eismo įvykių su nukentėjusiais padaugėjo 2 proc., nuo 2 150 iki beveik 2 200. Sužeistųjų suskaičiuota 2 510.
Apskaičiavus paromis, išeina apie aštuonios avarijos ir daugiau nei devyni sužeisti žmonės kasdien, o vienas žuvęs – maždaug kas trečią dieną. Ar mažesnis žuvusiųjų skaičius reiškia saugesnius kelius? Nebūtinai. Avarijų su sužeistaisiais šiemet net šiek tiek daugiau, tik jos rečiau baigėsi mirtimi.
Du avarijų tipai, kurie pražudo daugiausia
Pernykščiai TKA duomenys rodo aiškią tendenciją: 42 proc. 2025 m. eismo aukų žuvo nuvažiavus nuo kelio arba susidūrus kaktomuša. Ypač iškalbingi nuvažiavimai. Jie sudaro tik apie 11 proc. užregistruotų eismo įvykių, bet nusineša maždaug ketvirtadalį gyvybių.
Kaktomušose žuvusiųjų per metus padaugėjo nuo 21 iki 32, arba 52 proc. Agentūros analizė net 70 proc. nuvažiavimų nuo kelio sieja su netinkamai pasirinktu ar viršytu greičiu. Tai ne moralas. Tai statistika. O spalį, kai sutemsta anksčiau, o asfaltas dažniau šlapias, tas pats greitis užmiesčio kelyje palieka dar mažiau laiko klaidai ištaisyti.
Kas lemia avarijos su nukentėjusiais pasekmes
„Du iš pažiūros panašūs eismo įvykiai gali turėti visiškai skirtingas pasekmes“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis. Jo teigimu, baigtį lemia keli dalykai:
- greitis smūgio metu;
- susidūrimo vieta – nuvažiavus nuo kelio pasekmes gerokai pasunkina medžiai, stulpai, pastatai ar apvirtimas griovyje;
- automobilio atsparumas smūgiui;
- saugos priemonės – ar jomis apskritai naudojamasi.
Susidūrus kaktomuša, pavojus gresia ir kito automobilio žmonėms, net jei jie niekuo neprasižengė. Traumos nesibaigia ligoninės palata: nukentėjusiųjų laukia ilgas gijimas, nedarbingumas, reabilitacija, o dalį naštos perima šeima.
Dviratininkai ir paspirtukininkai – be kėbulo aplink
Automobilyje žmogų saugo diržai, oro pagalvės ir kėbulo konstrukcija. Dviratininkas ar paspirtukininkas tokios apsaugos neturi, todėl net nedidelis automobilio apgadinimas jam gali reikšti sunkią traumą.
TKA duomenimis, į eismo įvykius pateko beveik 2,5 karto daugiau elektrinių dviračių vairuotojų ir keleivių nei vidutiniškai per trejus ankstesnius metus. Daugiau nei pusė sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų – nepilnamečiai.
Elektrinių dviračių ir paspirtukų gatvėse greičiausiai tik daugės, tad avarijų su nukentėjusiais statistiką vis labiau lems ne vien automobilių vairuotojai. Ar dienų be sužeistųjų kada nors bus daugiau nei dvi, priklausys ne nuo kalendoriaus, o nuo greičio, kurį kiekvienas pasirenka kelyje.
