Jei rytą po vėjuotos nakties ant automobilio stogo randate nulūžusią šaką, audros žala automobiliui iš pradžių atrodo kaip smulkmena, kurią norisi kuo greičiau nuvalyti. Suprantama – į darbą vėluoti niekas nenori. Tačiau draudikui žalą reikia įrodyti nuotraukomis, terminais ir neliesta įvykio vieta, todėl vienas skubotas žingsnis per pirmąsias valandas vėliau gali kainuoti dalį išmokos.
Rudenį ši tema vėl aktuali. LRT duomenimis, po 2026 m. rugpjūčio 22-osios audros ugniagesiai vien per vieną parą 93 kartus vyko ten, kur medžiai ar šakos buvo užvirtę ant automobilių. Rudens vėjų sezonas dar tik įsibėgėja, tad verta žinoti, kada už pažeidimus moka draudikas, o kada – jūs patys.
Privalomasis draudimas jūsų automobilio neapsaugo
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas atlygina žalą, kurią jūsų automobilis padaro kitiems. Nuvirtęs medis – ne tas atvejis. Kad būtų atlyginta audros padaryta žala jūsų paties automobiliui, reikia KASKO.
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ KASKO atmintinėje tarp draudžiamųjų įvykių nurodyti gamtos reiškiniai – audra, liūtis ir kruša. Visos sumos nesusigrąžinsite. Audros atveju paprastai taikoma besąlyginė išskaita: draudiko pateiktame pavyzdyje remontas kainuoja 450 eurų, išskaita yra 100 eurų, taigi draudimas padengia 350 eurų. Jūsų išskaitos dydis nurodytas polise ir gali būti visai kitoks.
Kas draudikui yra audra ir kodėl svarbi tiksli valanda
Atrodytų, audra yra audra. Draudimo taisyklėse – nebūtinai. „Lietuvos draudimo“ transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 021 (2024 m. redakcija) audra apibrėžta be skaičių: tai stiprus vėjas, kuris ardo pastatus, laužo medžių šakas ir išjudina lengvesnius daiktus. O „Gjensidige“ taisyklėse Nr. 049 (2016 m. redakcija) audra laikomas vėjas, kurio gūsiai viršija 18 m/s, t. y. maždaug 65 km/val. Tos pačios taisyklės po gamtos jėgų sukelto įvykio reikalauja pateikti meteorologijos tarnybos pažymą.
Ribos skiriasi ir kitose šalyse. „Autoblog.nl“ rašo, kad Nyderlanduose dauguma draudikų audrą pripažįsta tik nuo 7 balų vėjo (apie 50 km/val.), o draudikas gali patikrinti meteorologų duomenis konkrečioje vietoje konkrečiu laiku. Ar jūsų poliso sąlygose nurodytas vėjo greitis? Tai verta pasitikrinti dabar, o ne tada, kai ant variklio dangčio jau guli šaka. Užsirašykite tikslų laiką ir vietą, kada pastebėjote žalą – pagal juos draudikas galės palyginti tos valandos oro sąlygas.
Šių veiksmų po audros verta vengti
Kas yra radęs šaką ant variklio dangčio – tas žino, kaip norisi ją nuversti. Bet tikėtiną išmoką dažnai lemia būtent pirmosios dienos. „Lietuvos draudimo“ taisyklėse numatyta, kad išmoka gali būti sumažinta arba visai nemokama, jei draudėjas po įvykio nevykdo savo pareigų. Svarbiausios iš jų:
- Neremontuokite ir neardykite automobilio iki apžiūros. Kol jo neapžiūrėjo draudikas arba kol negavote raštiško jo leidimo, taisyklės draudžia remontuoti, ardyti ar utilizuoti apgadintą automobilį.
- Neišmeskite šakų ir nuolaužų. Kol žala neįvertinta, palikite viską vietoje ir nufotografuokite ne tik įlenkimus, bet ir medį, lūžio vietą bei puvimo žymes.
- Nedelskite pranešti. Apie įvykį reikia pranešti per 3 darbo dienas.
- Nepalikite praviro lango ar stoglangio. Jei automobilis sugadinamas, kai buvo palikti atidaryti langai, stoglangis ar bagažinė, įvykis laikomas nedraudžiamuoju.
- Nepradėkite remonto nesuderinę kainos. Prieš darbus servise jų apimtį ir kainą reikia suderinti su draudiku.
Dar viena mažai kam žinoma detalė. Pagal tų pačių taisyklių 77.5 punktą, jei nuostoliai, atsiradę ne dėl eismo įvykio ar vagystės, viršija 1 500 eurų, išmoka mokama tik pateikus kompetentingų įstaigų dokumentus, patvirtinančius įvykį. Todėl, jei medis automobilį užgriuvo stipriai, verta iškviesti tarnybas, o ne vien fotografuoti. Jei automobilio nebegalima pajudinti, tą pačią dieną peržiūrėkite ir savo poliso pagalbos kelyje sąlygas.
Audros žala automobiliui be KASKO – ar atsakys savivaldybė?
Jei KASKO nėra, lieka kitas kelias – reikalauti atlyginti žalą iš to, kas atsako už medį. „Autoblog.nl“ Nyderlandų vairuotojams pataria kreiptis į savivaldybę, jei viešoje erdvėje augęs medis dar prieš audrą buvo akivaizdžiai ligotas ar supuvęs. Lietuvoje toks reikalavimas taip pat galimas, bet įrodinėti teks pačiam. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, pagal kurią tokius prašymus nagrinėja komisija: ji vertina, ar buvo iškviesta policija, ar pateikti nuostolius pagrindžiantys dokumentai ir ar žala susijusi su savivaldybės veiksmais ar neveikimu.
Medis augo savivaldybės žemėje. Įrodyti, kad jis buvo supuvęs, teks jums. Todėl nuotraukos čia dar svarbesnės nei turint KASKO: nufotografuokite lūžusio kamieno vidų, išpuvusią šerdį, sausas šakas. Darykite tai iš karto, kol medžio niekas nesupjaustė ir neišvežė. Panašiai sprendžiami ir ginčai dėl duobėse sugadintų ratų – ir ten lemia įrodymai, surinkti įvykio vietoje.
Prieš kitą audros perspėjimą skirkite penkias minutes
Kai sinoptikai kitą kartą paskelbs perspėjimą dėl stipraus vėjo, patraukite automobilį nuo didelių medžių, o jei turite galimybę – pastatykite į garažą. Nestatykite jo ir šalia ankstesnės audros pažeistų medžių: LRT primena, kad jie gali nuvirsti ir vėliau, kai vėjas jau nurimęs. Tą patį vakarą atsidarykite polisą ir patikrinkite tris dalykus: ar draudžiama gamtos jėgų rizika, kokia išskaita ir kaip pranešti apie įvykį. Penkios minutės dabar – ir rytą po audros nereikės paskubomis ieškoti atsakymų.
