Mygtukas ant vairo paspaustas, o automobilis greičio nelaiko. Pirmoji mintis paprasta – pavažiuosiu ir be jo. Važiuoti dažniausiai tikrai galima, tačiau neveikianti greičio palaikymo sistema retai genda pati savaime. Ji priklauso nuo stabdžių pedalo jungiklio, variklio valdymo bloko, saugiklių, o naujesniuose automobiliuose – ir nuo radaro bei kameros. Kai kuris nors iš jų sušlubuoja, sistema išsijungia, ir tai jau signalas ne apie komfortą.
Rudenį ir žiemą prisideda dar viena priežastis: purvas, šlapdriba ar sniegas ant buferio ir priekinio stiklo uždengia jutiklius. Vienus gedimus išsprendžia skudurėlis ar naujas saugiklis. Kiti baigiasi radaro kalibravimu arba trūkumu techninės apžiūros ataskaitoje – ir šį skirtumą verta žinoti prieš važiuojant į servisą.
Kai sistema net neįsijungia
Dažniausias kaltininkas – stabdžių pedalo jungiklis arba jutiklis. Jis praneša automobiliui, ar nuspaustas stabdis, o paspaudus stabdį greičio palaikymas visada atsijungia. Jei jungiklio signalas klaidingas, sistema elgiasi taip, lyg vairuotojas nuolat stabdytų, ir įsijungti neleidžia. Mechaninėje pavarų dėžėje tą patį gali padaryti sugedęs sankabos pedalo jutiklis. Trečias įtariamasis – perdegęs saugiklis, kurio vietą rodo naudotojo vadove pateikta saugiklių schema.
Su tuo pačiu jungikliu daugelyje automobilių susiję ir stabdymo žibintai. Todėl neįsijungiantis kruizas kartais būna pirmas ženklas, kad automobilis stabdydamas gale nebešviečia. Iš salono vairuotojas to nepamatys.
Ne kiekvienas atsisakymas įsijungti yra gedimas. „Volvo“ naudotojo vadove prisitaikančiai greičio palaikymo sistemai nurodyta, kad ji neįsijungia arba išsijungia, kai per daug įkaista stabdžiai, greitis tampa mažesnis nei 30 km/h, ratai praranda sukibimą ar variklio apsukos būna per mažos arba per didelės. Tai apsauga, ne remonto priežastis.
Išsijungia važiuojant – mygtukai, laidai ir elektronika
Senesniuose automobiliuose tai, kad sistema išsijunginėja važiuojant ar vangiai reaguoja į komandas, gali lemti nusidėvėję ar oksiduoti mygtukai, vairo rankenėlės ir laidai. Naujesniuose greičio palaikymas susietas su variklio valdymo bloku. Todėl variklio klaida ar netikslūs greičio duomenys sistemą išjungia, nors mygtukas čia niekuo dėtas.
Čia ir slypi svarbiausias argumentas neatidėlioti: dalis priežasčių, dėl kurių sistema išsijungia, gali paveikti ir ABS bei stabilumo kontrolę. „Volvo“ vadove šis ryšys aprašytas tiesiai – jei neveikia stabilumo ir traukos kontrolės sistema, prisitaikantis greičio palaikymas išsijungia automatiškai. Tad išsijungęs kruizas gali būti ne pati problema, o tik jos pasekmė.
Prisitaikanti sistema „apanka“ nuo purvo ir sniego
Prisitaikančios greičio palaikymo sistemos radaras įrengtas priekiniame buferyje, kamera – už priekinio stiklo. Kai juos uždengia purvas, sniegas, ledas ar vabzdžių likučiai, sistema saugos sumetimais išsijungia, o skydelyje pasirodo pranešimas, kad ji laikinai neprieinama. Kas po šlapdribos važiavo greitkeliu – tas žino. Rimto gedimo toks pranešimas savaime nereiškia. Plačiau – prisitaikančio greičio palaikymo elgesys spūstyse.
Brangiausia šios grandinės dalis – radaro ar kameros keitimas su kalibravimu. Naujesniuose automobiliuose papildomo darbo gali prireikti net po nedidelio smūgio į buferį ar pakeitus priekinį stiklą, nes jutiklis turi „matyti“ kelią tiksliai ten, kur numatė gamintojas. Instrukcijoje kalibravimas užima vieną sakinį. Sąskaitoje jis užima didžiausią sumą. Saugiklio keitimas ar pedalo jutiklio reguliavimas, priešingai, paprastai kainuoja nedaug.
Kada neveikianti greičio palaikymo sistema tampa techninės apžiūros problema
Pats kruizas čia ne svarbiausias. Svarbūs jo kaimynai. Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 4.3.2 papunktyje neveikiantis stabdymo signalo žibintų jungiklis vertinamas kaip pavojingas trūkumas (PT), o uždelstas jo veikimas – kaip didelis (DT). To paties sąrašo ABS skirsnyje (1.6) didelis trūkumas yra įspėjamasis įtaisas, rodantis, kad sistema veikia blogai, o stabilumo kontrolės skirsnyje (7.12) – ESC gedimo lemputė, kuri neveikia arba rodo sistemos gedimą.
O jei ABS lemputė dega jau kelias savaites? Techninės apžiūros tvarkos aprašo 24 punktas aiškus: ataskaita su dideliais ar pavojingais trūkumais nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Pagal 25 punktą pakartotinei apžiūrai skiriamas vienas mėnuo nuo pateikimo apžiūrai dienos, o nespėjus automobilis tikrinamas iš naujo bendra tvarka. Ar su konkrečiu gedimu galima važiuoti iki serviso, priklauso nuo trūkumo pobūdžio. Plačiau – kada su netvarkingu automobiliu draudžiama važiuoti.
Ką patikrinti prieš važiuojant į servisą
Prieš registruojantis diagnostikai, kelis dalykus galima patikrinti patiems:
- Nuvalykite radaro zoną priekiniame buferyje ir kameros vietą priekiniame stikle.
- Peržiūrėkite prietaisų skydelio pranešimus – ypač ABS ir stabilumo kontrolės lemputes.
- Paprašykite kito žmogaus pažiūrėti, ar dega stabdymo žibintai, kai spaudžiate pedalą.
- Pagal saugiklių schemą patikrinkite greičio palaikymo sistemos saugiklį, jei jis išskirtas atskirai.
Jei viskas tvarkinga, o sistema vis tiek išsijunginėja, reikia kompiuterinės diagnostikos – ji parodys, kuris valdymo blokas užfiksavo klaidą. Stabdymo žibintus patikrinkite dar šį savaitgalį: su pagalbininku tai užtrunka minutę.
