„Važiuoja – vadinasi, palauks iki kito serviso.“ Automobiliuose su „Euro 7“ OBM sistema toks požiūris turės aiškią ribą – 2 400 km. Tiek bus galima nuvažiuoti nepašalinus gedimo, dėl kurio išmetamosios dujos neatitinka normų. Vėliau sistema gali nebeleisti užvesti variklio.
Šių metų lapkričio 29 d. „Euro 7“ pradeda galioti naujai patvirtinamiems lengvųjų automobilių tipams, o nuo 2027 m. lapkričio 29 d. – visiems naujiems automobiliams, parduodamiems ES, taigi ir Lietuvoje. Lenkų portalas moto.pl šią naujovę apibūdino kaip taisyklę, pagal kurią net nedidelis gedimas gali sustabdyti automobilį. Skamba griežtai, tačiau naujo automobilio pirkėjui svarbiausia žinoti detales.
Ką stebi OBM ir kuo ji skiriasi nuo įprastos lemputės
OBM (angl. on-board monitoring) – borto stebėsenos sistema, kuri važiuojant realiuoju laiku vertina išmetamųjų dujų kokybę, pirmiausia azoto oksidų (NOx) kiekį. Apie gedimą dabartiniai automobiliai irgi praneša lempute prietaisų skydelyje. Skirtumas tas, kad iki šiol tokį pranešimą buvo galima ignoruoti ištisus mėnesius. Su „Euro 7“ – nebe.
Panašų principą dyzelinių automobilių savininkai jau pažįsta. Kai SCR sistemos bakelyje baigiasi „AdBlue“ skystis, variklis neužsiveda, kol skysčio nepapildoma. Moto.pl tai pateikia kaip precedentą: sistema turi būti ne tik sumontuota, bet ir veikianti.
2 400 km riba ir kas nutinka ją pasiekus
Skaitiklis pradeda skaičiuoti, kai bent vienos stebimos dalies būsena tampa „klaida“ ir veikia variklis. „Spider’s Web“ duomenimis, įspėjimai stiprėja palaipsniui: nuvažiavus 1 400 km, vairuotojas mato aukšto lygio įspėjimą, o likęs atstumas turi būti rodomas ekrane.
Ar 2 400 km – daug? Važinėjant po 50 km per dieną, tai maždaug septynios savaitės. Kas kasdien važinėja į darbą iš priemiesčio, o savaitgaliais vyksta į kitą miestą, šį atstumą gali įveikti gerokai greičiau. Kas yra važinėjęs su degančia lempute „iki atlyginimo“ – tas supranta.
Priverstinis mechanizmas
Jei riba viršyta, o klaida neišnyko, kitos kelionės pradžioje įsijungia gamintojo pasirinktas priverstinis mechanizmas. „Spider’s Web“ nurodo kelis galimus variantus: variklis neužsiveda po riboto paleidimų skaičiaus (ne daugiau kaip 20), po papildomai nuvažiuoto atstumo ar po degalų įpylimo, arba užblokuojamas pats degalų pylimas. Hibridas tokiu atveju gali važiuoti elektra, jei tai leidžia jo konstrukcija. Automobilis užblokuotu varikliu į servisą nuvažiuos nebent ant evakuatoriaus.
Ištrynus klaidą, kilometrų nepadaugės
Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2025/1707, kai stebėsenos būsenos iš naujo nustatomos diagnostikos įranga, įspėjimo skaitiklis nustatomas į 2 400 km arba esamą vertę – į mažesnę iš jų. Vien ištrynus klaidą testeriu, naujų 2 400 km negausite. Skaitiklis visiškai grįžta į pradinę būseną tik tada, kai po remonto variklis be klaidos nuvažiuoja bent 400 km.
Kuriems automobiliams tai bus taikoma Lietuvoje
Nuo lapkričio 29 d. „Euro 7“ privaloma tik tiems lengviesiems (M1) ir lengviesiems komerciniams (N1) automobiliams, kurie gauna naują tipo patvirtinimą – praktiškai naujoms kartoms ir atnaujintoms versijoms. Nuo 2027 m. lapkričio 29 d. reikalavimus turės atitikti visi nauji šių klasių automobiliai. Naudotiems ir jau registruotiems automobiliams šie reikalavimai netaikomi.
Elektromobiliams 2 400 km procedūra netaikoma, nes jie neturi išmetimo sistemos, tačiau „Euro 7“ jiems nustato baterijos ilgaamžiškumo reikalavimus. Be to, nauja norma riboja ir stabdžių dalelių išmetimą. Plačiau – ES reglamentų įtaka automobilių kainoms.
Išmetamųjų dujų valymo įranga Lietuvoje tikrinama ir dabar, per techninę apžiūrą. Pagal Techninių reikalavimų sąrašo 8.2.1.1 ir 8.2.2.1 papunkčius didelis trūkumas yra tada, kai gamintojo įrengtos neutralizavimo įrangos nėra, jos konstrukcija pakeista arba ji neveiksminga; dyzeliniams automobiliams – ir tada, kai trūksta reagento. Su tokiu trūkumu techninės apžiūros rezultatų ataskaita nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme (Techninės apžiūros tvarkos aprašo 24 punktas).
Ką daryti, kai užsidega įspėjimas
Svarbiausia – nedelsti. Jei automobiliui dar galioja garantija, toks gedimas paprastai šalinamas įgaliotame servise pagal garantijos sąlygas, o pasibaigus garantijai remontą apmoka savininkas. „Spider’s Web“ pažymi, kad pačios OBM taisyklės šio klausimo atskirai nereglamentuoja.
- Perkant naują automobilį, verta pasidomėti, ką konkrečios markės garantija numato išmetamųjų dujų valymo sistemai.
- Pasirodžius įspėjimui, nufotografuokite pranešimą ir likusį atstumą – to gali prireikti ginčijantis su servisu.
- Servise reikalaukite nustatyti priežastį, o ne vien ištrinti klaidą.
- Po remonto stebėkite, ar per pirmus 400 km pranešimas nepasirodo vėl.
Kas kol kas lieka neaišku
Moto.pl apžvalgininkas kelia klausimus, į kuriuos atsakymų dar nėra: kaip sistema veiks kasdien, ar nereaguos į tai, ko vairuotojas negali kontroliuoti, pavyzdžiui, degalų kokybę, ir kaip ji sens kartu su automobiliu. Jis spėja, kad autoelektrikai anksčiau ar vėliau ras būdų OBM apeiti, kaip kadaise buvo apeinami kietųjų dalelių filtrai ir SCR sistemos. Lietuvoje toks „sprendimas“ techninės apžiūros metu būtų vertinamas kaip didelis trūkumas.
Reglamentas parašytas. Instrukcijos, kaip ši sistema atrodys po dešimties žiemų keliais su druska, – dar nėra. Papildomi reikalavimai brangina ir pačius automobilius, plačiau – biudžetinių automobilių kainų augimas. Redakcijos vertinimu, švaresnis oras – svarbus tikslas, tačiau kol neaišku, kas apmokės klaidingą sistemos suveikimą pasibaigus garantijai, didžiausia rizika tenka ne gamintojui, o automobilio savininkui.
