Pasakyti pirkėjui apie trūkumą dar nereiškia jo atskleisti – bent jau tada, kai kyla ginčas. Automobilio pardavimas pažįstamam už 2 800 eurų tai parodė vos per penkias savaites: pirkėjas grįžo su serviso verdiktu dėl pavarų dėžės ir pareikalavo grąžinti pusę sumos. Pardavėjai apie problemą jį buvo perspėję. Tik žodžiu.
Penkios savaitės po rankos paspaudimo
Spalio 27 d. portale „Kaipkada.lt“ paskelbta skaitytojų istorija (vardai ir dalis detalių gali būti pakeisti) prasideda visai įprastai. Trylikos metų dyzelinis automobilis su mechanine pavarų dėže, apie 280 000 km rida, įbrėžimai ant kėbulo, nusidėvėjusi vairuotojo sėdynė ir kondicionierius, kurį reikėjo papildyti. Prašyta 3 100 eurų, po apžiūros sutarta dėl 2 800 eurų.
Pirkėjas, bendrų draugų pažįstamas, automobilį apžiūrėjo kartu su broliu ir išbandė važiuodamas. Pardavėjai pasakė, kad šaltu varikliu antra pavara kartais įsijungia sunkiau, ir parodė naujausius priežiūros įrašus. Patikrinti automobilį servise prieš pirkimą pirkėjas atsisakė.
Po maždaug penkių savaičių jis pranešė apie atsiradusį garsą ir vis prastėjantį pavarų perjungimą. Servisas nustatė, kad dėžę reikia remontuoti arba keisti, ir iš pradžių įvertino darbus 1 200–1 500 eurų. Vėlesnėje raštiškoje sąmatoje naudotos dėžės keitimas būtų kainavęs apie 1 150 eurų, tačiau kada gedimas prasidėjo, servise pasakyti negalėjo.
Žodžiu aptartas trūkumas ir Civilinis kodeksas
Pagal Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalį pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą, nemokamai pašalinti trūkumus ar atlyginti jų šalinimo išlaidas, pakeisti daiktą, o esminio pažeidimo atveju – atsisakyti sutarties. Šios teisės atsiranda, kai daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs: jei trūkumai aptarti, laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės.
Atrodytų, pardavėjai saugūs. Ar tikrai? Kilus ginčui, pirkėjas turi įrodyti, kad automobilis netinkamos kokybės, o aplinkybes, mažinančias pardavėjo atsakomybę, įrodinėja pats pardavėjas (LAT nutartis Nr. e3K-3-307-1075/2018). Vadinasi, jam tenka įrodyti ir tai, kad apie trūkumą buvo pasakyta. Rankos paspaudimas – gražus gestas. Įrodymu jis netampa.
Trylika metų ir 280 000 km – ne tuščias argumentas
Pardavėjų argumentas, kad dėžė sena, turi pagrindą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo ir ankstesnio naudojimo gali skirtis nuo naujo, tačiau kokybės reikalavimai jam vis tiek taikomi. Kai garantija nenustatyta, pretenziją dėl trūkumų galima reikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo perdavimo, jei įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino (CK 6.338 str. 2 d.). Penkios savaitės čia telpa su kaupu. Kitokia situacija, kai pardavėjas trūkumą nutyli. Plačiau – nuslėpti naudoto automobilio trūkumai.
Pusė kainos už 1 150 eurų remontą
Pirkėjas reikalavo 1 400 eurų, lygiai pusės pardavimo kainos. Raštiška serviso sąmata buvo 250 eurų mažesnė, taigi grąžinti prašyta daugiau, nei būtų kainavęs sąmatoje nurodytas remontas. Pavarų dėžės gedimas priklauso brangiausiems naudoto automobilio gedimams, tad pati suma nestebina. Stebina logika „perpus“: teismų praktikoje pabrėžiama, kad gynimo būdas turi būti proporcingas trūkumų mastui, o sutarties atsisakymas yra kraštutinė priemonė.
Mūsų nuomone, abi pusės čia praleido po vieną galimybę: pardavėjai – užrašyti, pirkėjas – patikrinti.
Automobilio pardavimas pažįstamam: ką įrašyti į sutartį
Labiausiai pardavėjai gailisi vieno – kad pavarų perjungimo problemos neįrašė į pardavimo dokumentus. Kas pardavė automobilį draugų pažįstamam – tas žino, kaip nejauku prašyti parašo po kiekviena smulkmena. Parduoti automobilį pažįstamam verta vengti tik vienu atveju: kai žinomi trūkumai lieka tik pokalbyje. Sutartyje verta įrašyti:
- konkretų simptomą, o ne bendrą frazę: „šaltu varikliu antra pavara kartais įsijungia sunkiau“, ne „automobilis naudotas“;
- ridą perdavimo dieną ir kitus žinomus trūkumus – kėbulo įbrėžimus, kondicionieriaus būklę;
- kad pirkėjas automobilį apžiūrėjo ir išbandė važiuodamas;
- kad pirkėjui buvo pasiūlyta patikra servise ir jis jos atsisakė.
Jei sutartis jau pasirašyta, rašytinis pėdsakas su data vis tiek geriau nei jokio. Jei automobilį parduoda įmonė, vartotojas turi papildomą įstatymo apsaugą, o tarp dviejų privačių asmenų viskas sprendžiama pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo taisykles.
Kuo baigėsi ginčas
Pusės kainos pardavėjai negrąžino. Jie pasiūlė padėti rasti kitą servisą, bet pirkėjas atsisakė, automobilį susiremontavo pats, o kiek tai kainavo, nežinoma. Reikalavimo jis nebetęsė. Dviejų šeimų santykiai po šios istorijos nebeatsigavo, o iš viso sandorio pardavėjai šiandien pakeistų tik vieną dalyką – sakinį, kurio pardavimo dokumentuose nebuvo.
