„Liemenė yra – guli bagažinėje.“ Lietuvoje tokio atsakymo dažniausiai pakanka: pagal KET 231 punktą atšvaitinė liemenė turi būti kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje. Vilkėti ją pagal 22 punktą privalo vairuotojas, kuris sustojo tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui ir išlipo iš automobilio. Keleiviams liemenės KET nereikalauja, nors visai be pareigų jie nelieka. O išvažiavus į užsienį vienos liemenės visai šeimai kai kur jau nebeužtenka.
Po laikrodžių persukimo sutemsta anksčiau, tad ši taisyklė aktuali jau ir grįžtant iš darbo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje tamsusis paros metas apibrėžtas paprastai – nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Blogas matomumas – kai dėl rūko, liūties ar kitų reiškinių kelias matomas mažiau nei 300 metrų.
Ko tiksliai reikalauja KET
22 punkte yra ir išimtis – stovėti skirtos vietos. Sustojus aikštelėje prie kelio, liemenės vilkėti nebūtina, o sugedus neapšviestame kelkraštyje – privaloma. Pareiga atsiranda išlipus, tačiau apsivilkti liemenę paprasčiausia dar salone, kol nesate žengę į kelią.
Kas laikoma liemene, nurodo to paties įstatymo 2 straipsnio 61 dalis. Tai geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos liemenė arba kitas drabužis nuo kaklo iki juosmens su šviesą atspindinčiais elementais, kuriuos kiti eismo dalyviai mato iš visų pusių. Ryški striukė be atšvaitų šio apibrėžimo neatitinka.
Keleivis kelkraštyje – jau pėstysis
O kas laukia keleivių, jei sugedus automobiliui tamsoje jie išlipa ir stovi šalia? Jiems taikomas KET 41 punktas. Pėstieji, judantys ar stovintys neapšviestame kelkraštyje ar važiuojamosios dalies pakraštyje tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį žibintą, vilkėti ryškiaspalvę liemenę arba būti prisisegę matomą atšvaitą. Taigi Lietuvoje liemenė keleiviui – vienas iš trijų pasirinkimų.
Kur vienos liemenės nebeužtenka
Keliaujantiems automobiliu ar kemperiu „Auto Bild“, remdamasis Vokietijos automobilininkų klubo ACE suvestine, primena: daugelyje Europos šalių taisyklės griežtesnės nei Vokietijoje, kur pakanka liemenę vežtis. Kai kur po gedimo ar avarijos liemenes prieš išlipdami turi apsivilkti visi automobilyje sėdintieji.
Leidinys išskiria Prancūziją. Ten bent vieną liemenę privaloma vežtis tiek automobilyje, tiek motocikle, o vairuotojas, po gedimo ar avarijos išlipęs iš transporto priemonės, privalo ją vilkėti. Jei į važiuojamąją dalį ar kelkraštį išeina ir keleiviai, liemenes privalo vilkėti ir jie, todėl šeimoms leidinys pataria vežtis liemenių visiems. Plačiau – motociklininkų aprangos reikalavimai Europoje.
Ispanijoje reikalavimai kitokie: užtenka, kad liemenė būtų po ranka ir padėta taip, kad prireikus ją būtų galima pasiekti iš karto. Baudų sumų „Auto Bild“ nenurodo, tik perspėja, kad ir smulkus pažeidimas gali baigtis bauda.
Bauda Lietuvoje ir kur laikyti liemenę
Atskiros normos dėl liemenės Administracinių nusižengimų kodeksas neturi. Todėl už KET 22 ar 231 punkto pažeidimą taikytina ANK 417 straipsnio 7 dalis: už kodekse kitaip nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuotojams skiriama bauda nuo 10 iki 12 eurų. Suma maža. Rizika – ne.
Kas yra keitęs ratą tamsiame kelkraštyje – tas supranta. Kai kurie daiktai automobilyje guli metų metus, kol vieną vakarą jų prireikia per kelias sekundes. Liemenę geriausia laikyti salone, durelių kišenėje ar po sėdyne, o ne po atsarginiu ratu. Vaikams suaugusiojo liemenė per didelė, o vaikiškos ne visada atitinka reikalavimus. Plačiau – vaikiškų atšvaitinių liemenių patikra.
Redakcijos vertinimu, keliaujant per kelias šalis paprasčiausia vežtis tiek liemenių, kiek žmonių sėdi automobilyje – tada nebereikia aiškintis, kurios šalies taisyklės griežtesnės. Viena liemenė, užkišta po bagažu, sugedus automobiliui tamsoje nieko neapsaugo – nei nuo baudos, nei nuo pro šalį važiuojančio vairuotojo, kuris jūsų tiesiog nepastebės.
