Ar tikrai norite mokėti už ženklą ant grotelių daugiau nei už vietas salone? Naudotas mikroautobusas „Volkswagen Multivan T6“ net po kelerių metų kainuoja tiek, kad už tuos pačius pinigus pas konkurentus galima rasti gerokai jaunesnį ar mažiau nuvažiavusį modelį. Erdvės nuo to nepadaugėja.
Vokiečių „Auto Bild“ spalio pabaigoje sudėliojo penkias pigesnes alternatyvas ir kiekvienai surašė silpnąsias vietas. Kainos – Vokietijos rinkos, o būtent iš ten į Lietuvą dažnai atvežami naudoti automobiliai. Artėjant žiemai verta žinoti ir tai, kurie iš šių modelių linkę rūdyti.
Komfortui kelionėse – du modeliai su barškesiu
„Mercedes-Benz V klasė“ (nuo 2014 m.)
Ankstyvos W 447 kartos V klasės su mažesne nei 200 000 km rida kainuoja nuo maždaug 25 000 eurų, jaunesnės – 30–40 tūkst. eurų ir daugiau. Populiariausia versija – V 250 su 190 AG dyzeliu. Kokybė, komfortas ilgame kelyje ir taupumas yra stipriosios pusės: „Auto Bild“ ilgalaikiame teste V 220 d po 100 000 km gavo „1–“, t. y. aukščiausią vokiškos skalės pažymį su minusu.
Savininkai skundžiasi barškesiais ir elektrinių durų gedimais, o ilgalaikiame teste kritikuotas OM 651 dyzelio triukšmas ir sunkios galinės sėdynės. OM 651 ir OM 654 varikliams būdingas aušinimo skysčio nuostolis, o OM 654 atveju tai jau saugos klausimas. Atšaukimo pranešime nurodyta, kad skystis iš siurblio gali patekti į vakuumo sistemą ir pažeisti stabdžių stiprintuvą, o retais atvejais negalima atmesti ir gaisro pavojaus. Akcija (KBA nr. 011684) apėmė V klasę ir „Vito“ su šiuo varikliu, pagamintus 2019 m. sausio 16 d. – 2021 m. lapkričio 13 d.
„Citroën SpaceTourer“ (nuo 2016 m.)
Naudotų dyzelinių egzempliorių kainos prasideda nuo kiek daugiau nei 20 000 eurų. Už tai gaunama iki septynių vietų, lengvos išimamos sėdynės, geras valdymas ir apie 8 litrų dyzelino sąnaudos. Populiariausi – BlueHDi 150 ir 180 varikliai.
Būtent su jais siejamos didžiausios išlaidos. Aukšto slėgio kuro siurblio keitimas kainuoja apie 1 500 eurų, paskirstymo diržo – apie 900, kartu – 2 400 eurų. Ar tai priežastis atsisakyti? Ne būtinai, tačiau derybose tokia suma yra svarus argumentas, jei serviso knygelėje šių darbų nėra. Savininkai dar kritikuoja medžiagų ir surinkimo kokybę, slankiojančių durų mechanizmą. Barškesys gal ir smulkmena. Kol nevažiuoji su juo tūkstančio kilometrų atostogų link.
Daugiausia vietų už mažiausią kainą
„Ford Tourneo Custom“ (2013–2023 m.)
„Auto Bild“ lentelėje kaina nurodyta nuo maždaug 20 000 eurų, o tekste rašoma, kad po 2018 m. atnaujinimo pagamintų galima rasti ir pigiau nei už 20 000 eurų. Gerai įrengtos „Titanium“ versijos kainuoja nuo 25 000 iki daugiau nei 30 000 eurų. Iki devynių vietų, du ilgiai (4,97 ir 5,34 m), galima pneumatinė galinė pakaba.
Už erdvę mokama svoriu. Tuščias mikroautobusas sveria iki 2,7 t, todėl stabdymo rodikliai prastesni už vidutinius, o sąnaudos didesnės. Dar – rūdys ratų arkose, slenksčiuose ir dugne, alyvos nutekėjimai, jutiklių gedimai, nesandarus bagažinės dangtis. Gamintojo antikorozinė garantija galioja tik atliekant reguliarias patikras, tad be jų įrašų ji mažai ką reiškia.
„Renault Trafic Combi“ (nuo 2014 m.)
Trečios kartos „Renault Trafic Combi“ kainuoja nuo maždaug 18 000 eurų, 2020–2021 m. egzemplioriai – 25–30 tūkst. eurų. Jis tvirtas, su gera pakaba, populiariausias variklis – 2.0 dCi su 150 AG. Silpnybės: net galingesnių versijų trauka atrodo kukli, 1.6 dyzelis linkęs į nutekėjimus (2016 m. paskelbta atšaukimo akcija dėl išmetamųjų dujų recirkuliacijos vamzdžio), pasitaikė pavarų dėžės problemų, jautresnė elektronika ir kondicionierius.
„Hyundai H-1 Travel“ (2008–2020 m.)
Pigiausias penketuke: nuo maždaug 15 000 eurų, o 2018 m. ir vėliau atnaujinti – apie 17–20 tūkst., priklausomai nuo ridos. Erdvus, minkštos pakabos, paprastai valdomas, o galingiausia 2.5 CRDi 170 AG versija turi švelniai perjungiančią automatinę dėžę. Vis dėlto ta pati dėžė, staigiai nuspaudus akceleratorių iki galo, kartais nebeperjungia aukštesnės pavaros. Plačiau – automatinių dėžių patikimumas.
Mechaninė dėžė kietoka, stabdžiai ilgai neišlaiko, rūdys kaupiasi tarp galinio stiklo ir bagažinės dangčio. Didžiausias apribojimas – sėdynių išimti negalima, tad jei kartais salone vežate didelius krovinius, šio modelio verta vengti. Vokietijoje jo parduota nedaug, todėl ir pasiūla menka.
Ką patikrinti, kai naudotas mikroautobusas atkeliauja iš užsienio
Pirmiausia – ar pakaks B kategorijos. Ji suteikia teisę vairuoti automobilį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 3 500 kg ir kuriame, neskaitant vairuotojo, ne daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos. Devynvietis „Ford Tourneo Custom“ į šią ribą telpa, tačiau su priekaba, sunkesne nei 750 kg, viso junginio masė be papildomo egzamino „Regitroje“ negali viršyti 3 500 kg (išlaikius jį – 4 250 kg) – sunkiam mikroautobusui ši riba pasiekiama greitai.
Antra – gamintojo atšaukimo darbai: jų istoriją pagal VIN gali patikrinti oficialus markės atstovas. Trečia – dugnas prieš žiemą, nes rūdys ant slenksčių ar bagažinės dangčio po druskos sezono tik plinta. Jei naudoto mikroautobuso šeimai vis dėlto per daug, verta pažiūrėti ir į mažesnius variantus. Plačiau – ekspertų atrinkti šeimos automobiliai.
Redakcijos vertinimu, tobulos „Multivan“ alternatyvos šiame penketuke nėra – yra penki skirtingi kompromisai. Vokiečių portalo „mbpassion.de“ duomenimis, vien V klasės ir „Vito“ atšaukimo akcija apėmė 131 681 automobilį visame pasaulyje, iš jų 64 604 – Vokietijoje. Toks egzempliorius be įrašo apie atliktus darbus – pirmas klausimas pardavėjui.
