Kiniškas krosoveris salone atrodo įtikinamai: didelis ekranas, gausi įranga, kaina mažesnė nei panašaus europiečio. Bet ką rodo kiniškų automobilių testai, kai juos tikrina ne pardavėjas, o inžinieriai? Vokietijos automobilių klubas ADAC į vieną lentelę sudėjo 35 kiniškų markių modelius, išbandytus 2021–2026 m. Rezultatai daugeliui skeptikų bus netikėti. Tik geras balas dar negarantuoja ramių eksploatacijos metų.
Kurie modeliai ADAC lentelėje surinko geriausius balus
ADAC vertina vokiška mokykline skale: kuo mažesnis balas, tuo geriau. Iš 35 modelių 32 gavo „gerai“, trys – „patenkinamai“. Geriausiai pasirodė „Nio ET5“ ir „Nio EL8“ – po 1,8, o kiti keturi „Nio“ modeliai surinko 1,9–2,0. Po 1,9 gavo ir „Smart #1“, „Smart #3“ bei „Smart #5“: markė priklauso „Mercedes-Benz“ ir „Geely“ bendrai įmonei, o jos automobiliai gaminami Kinijoje, todėl jie irgi pateko į lentelę.
Apačioje – trys maži biudžetiniai modeliai: „Leapmotor T03“ (2,9), „BYD Dolphin Surf“ ir „MG3“ (po 2,6). Lyginant reikia žinoti vieną niuansą. 2026 m. ADAC pakeitė vertinimo metodiką, tad senesnių ir naujų testų balai nėra visiškai palyginami.
Silpniausia vieta – asistentai, kuriuos norisi išjungti
Daugiausia kritikos ADAC skiria vairuotojo pagalbos sistemoms – beveik visuose išbandytuose automobiliuose jos vadinamos nepatikimomis ir erzinančiomis. Eismo juostos palaikymo sistema kartais įsikiša nenuspėjamai, kelio ženklų atpažinimas klysta, o įspėjamieji signalai skamba per dažnai. Klubo vertinimu, susidaro įspūdis, kad gamintojams svarbiau, jog sistema apskritai būtų, nei tai, kaip ji veikia.
Ryškiausias pavyzdys – „Nio“: kėbule matyti 33 jutiklių blokai, bet dauguma asistentų dirba nepatikimai. Naujesni modeliai, ADAC duomenimis, suderinti geriau. O ką daryti tam, kuris jau važinėja senesniu? Problema ne kosmetinė: pagal ES reikalavimus nuo 2024 m. liepos naujai registruojamuose automobiliuose greičio ribojimo asistentas ir avarinė eismo juostos palaikymo sistema įsijungia kaskart įjungus automobilį. Išjungti galima, tik tai tenka daryti prieš kiekvieną kelionę.
Ekranas vietoj mygtukų
Antra pastaba – valdymas. Beveik visos funkcijos perkeltos į jutiklinį ekraną, šriftai kartais smulkūs, meniu painūs, pasitaiko neaiškių vertimų ir programinės įrangos klaidų. Kai kurie modeliai sunkiai šildė saloną ir lėtai valė aprasojusius langus – Lietuvos žiemą toks trūkumas jaučiamas kiekvieną rytą. Jei dar ir meniu ar balso komandos neturi lietuvių kalbos, kliūtis tampa dviguba. Plačiau – balso valdymo automobilyje testas.
Tikroji rizika prasideda po pirkimo
Surinkimo kokybei ADAC priekaištų beveik neturi – ji vadinama solidžia, kai kur net geresne nei įsitvirtinusių konkurentų, o baterijų technologija atrodo brandi. Bėdos prasideda servise. Kai kurių detalių, ypač kėbulo, tenka laukti kelias savaites, todėl net nedidelio susidūrimo remontas gali užsitęsti. Atrodytų, smulkmena, bet ne tada, kai automobilis trečią savaitę stovi be buferio.
Vokietijoje „BYD“ ir „MG“ turi platų pardavėjų tinklą, o „Nio“ servisą rasti sunkiau – per 2026 m. sausį–rugsėjį ten įregistruota vos 20 naujų šios markės automobilių. Dar blogiau, kai markė pasitraukia: „Aiways“ Vokietijoje nebeprekiauja naujais automobiliais, o „HiPhi“ dingo netrukus po starto. Tada kyla klausimų dėl programinės įrangos atnaujinimų ir detalių, todėl ADAC siūlo naujos kiniškos markės automobilį svarstyti imti veiklos nuoma, o ne pirkti. Plačiau – kiniškų automobilių garantijos rizika.
Ką pasitikrinti prieš perkant Lietuvoje
Jei didelėje Vokietijos rinkoje detalių kartais tenka laukti savaitėmis, mažesnėje rinkoje ši rizika vargu ar mažesnė. Prieš pasirašydami sutartį, paklauskite:
- ar markė turi oficialų atstovą ir įgaliotą servisą Lietuvoje;
- iš kur atkeliauja kėbulo detalės – iš Europos sandėlio ar tiesiai iš Kinijos;
- kaip diegiami programinės įrangos atnaujinimai ir kas už juos atsako.
Dalį rizikos prisiima įstatymas. Pagal Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 1 dalį už trūkumus, buvusius pristatant prekę ir paaiškėjusius per dvejus metus, vartotojui atsako pardavėjas, nesvarbu, kaip sekasi gamintojui. Jei sutartyje numatytas nuolatinis programinės įrangos teikimas ilgiau nei dvejus metus, pardavėjas atsako už jos trūkumus visą tą laikotarpį (6.364 str. 2 d.). Ilgesnė gamintojo garantija naudinga tik tol, kol yra kas ją vykdo.
Kiniškų automobilių testai – tik pirmas filtras
ADAC lentelė rodo, kad kiniški automobiliai jau nebėra eksperimentas: visi 35 modeliai surinko bent „patenkinamai“, o dauguma – „gerai“. Silpnosios vietos – programinė įranga ir tai, kas vyksta po pirkimo. Redakcijos vertinimu, Lietuvos pirkėjui svarbiau už testo balą yra atsakymas į paprastą klausimą: kas po kelerių metų pakeis kėbulo detalę ir atsiųs naują programinės įrangos versiją. Jei pardavėjas atsako tvirtai, geras balas tampa tikru argumentu.
.jpg){kind=link}