Maža rida dyzeliniam automobiliui ne visada yra privalumas. Kietųjų dalelių filtras dažniau nukenčia nuo trumpų kasdienių kelionių mieste nei nuo šimtų tūkstančių kilometrų greitkeliu. Automobilis, reguliariai važinėjantis tarp miestų, sukauptus suodžius sudegina pats. Tas pats modelis, visą gyvenimą sukęs ratus tarp namų, darželio ir prekybos centro, gali turėti ir užsikimšusį filtrą, ir dyzelinu praskiestą alyvą, nors skelbime jo rida atrodo kaip svajonė.
Lapkritį ši problema tik paaštrėja: šaltas variklis ilgiau šyla, o filtras išsivalyti gali tik tada, kai variklis ir išmetimo sistema gerai įkaitę. Todėl perkant naudotą dyzelį verta žinoti ne tik ridą, bet ir kaip automobilis buvo naudojamas, kokia filtro sistema jame įrengta ir ar filtras apskritai dar yra savo vietoje.
Kaip filtras išsivalo ir kiek tam reikia kelio
Filtro korpuse – keraminis korys, kurio kanalai sulaiko suodžius. Kai jų prisikaupia per daug, juos reikia sudeginti. Šis procesas vadinamas regeneracija.
Pasyvioji regeneracija vyksta savaime, kai automobilis ilgiau važiuoja tolygiu greičiu ir išmetamosios dujos būna pakankamai karštos, – vairuotojas jos net nepastebi. Jei to neužtenka, variklio valdymo blokas pradeda aktyviąją: keičia įpurškimą ir papildomai tiekia degalų, kad temperatūra filtre pakiltų iki maždaug 600 °C. Automobilių dalių gamintojo HELLA duomenimis, važinėjant greitkeliu filtras paprastai išvalomas kas 400–800 km.
Kiek kelio reikia vienam valymui? Orientyrą duoda „Mazda CX-5“ naudotojo vadovas. Kai užsidega filtro lemputė, variklį ten liepiama įšildyti, kol aušinimo skystis pasieks 80 °C, ir tada maždaug 15–20 minučių važiuoti ne mažesniu kaip 20 km/val. greičiu. Net tokiu lėtu tempu tai bent 5 km be sustojimo, ir tik po to, kai variklis visiškai įšyla. Tame pačiame vadove atvirai parašyta, kad suodžiai gali neišsivalyti, jei automobilis nuolat važiuoja ne didesniu kaip 15 km/val. greičiu arba vis važinėja trumpai – iki 10 minučių.
Kodėl trumpa kelionė regeneraciją nutraukia
Dešimt minučių iki darbo atrodo nemažai. Šaltą rytą didelę jų dalį variklis tiesiog šyla, todėl aktyvioji regeneracija gali prasidėti likus vos kelioms minutėms iki kelionės pabaigos. Išjungus variklį procesas nutrūksta, suodžiai lieka filtre, o kitą kartą valdymo blokas bandys iš naujo – ir vėl gali nespėti. HELLA įspėja, kad nutrauktas valymas gali baigtis ir rimtu variklio gedimu.
Nukenčia ne tik filtras. Kai papildomi degalai įpurškiami į cilindrus, dalis jų nuteka cilindrų sienelėmis į karterį ir praskiedžia alyvą. ADAC 2010 m. paskelbtame tyrime ištirti 30 įmonių parko dyzelių su kietųjų dalelių filtru, kurie daugiausia važinėjo trumpais atstumais. Net 21 alyvos mėginyje dyzelino buvo ne mažiau kaip 7 %, o pusėje automobilių – daugiau nei 10 %. Patikrinus dar 50 automobilių, didžiausias praskiedimas siekė apie 25 %. Klubo duomenimis, net ilgesnė kelionė degalų iš alyvos iki galo neišgarina, o biodyzelio priemaiša dar labiau mažina alyvos tepamąsias savybes.
Ar savaime kylantis alyvos lygis – gera žinia, nes alyvos bent jau netrūksta? Priešingai. ADAC jį vadina patikimu stipraus praskiedimo požymiu ir pataria tokiu atveju alyvą keisti anksčiau. Plačiau – alyvos keitimas važinėjant trumpais atstumais.
Su priedu ar be jo – kuri sistema jautresnė miestui
Ne visi kietųjų dalelių filtrai vienodi. HELLA duomenimis, sistemas su specialiu priedu daugiausia naudojo „Peugeot“ ir „Citroën“, taip pat kai kurios „Ford“, „Mazda“, „Volvo“ ir BMW modelių versijos. Kiti gamintojai dažniausiai rinkosi filtrus be priedo.
Filtras su priedu
Iš atskiro bakelio į degalus dozuojamas priedas (PSA sistemose – „Eolys“), su kuriuo suodžiai užsidega jau maždaug 450 °C temperatūroje. Kadangi karščio reikia mažiau, miesto režimą toks filtras paprastai pakelia lengviau. Tačiau patogumas turi kainą. Priedo bakelį reikia papildyti: vokiečių specializuotoje spaudoje minimi intervalai nuo maždaug 80 iki 120 tūkst. km, priklausomai nuo modelio ir kartos. Be to, priedo likučiai kaupiasi filtre kartu su alyvos pelenais, todėl ir šis filtras anksčiau ar vėliau reikalauja valymo ar keitimo.
Perkant tokį automobilį svarbu sužinoti, kada paskutinį kartą pildytas priedas. Kai jo pritrūksta, prietaisų skydelyje užsidega įspėjimas, o filtras pradeda kimštis greičiau.
Filtras be priedo
Čia suodžiams sudeginti reikia aukštesnės temperatūros, todėl ją pasiekti sunkiau, ypač mieste. Papildomi degalai dažniausiai įpurškiami į cilindrus, o tai, kaip aprašyta aukščiau, alyvai nepalanku. Kai kurie gamintojai regeneracijai skirtus degalus tiekia atskiru purkštuku tiesiai į išmetimo sistemą: alyva tada lieka švaresnė, tačiau atsiranda dar vienas mazgas, kuris gali užsikimšti.
Varikliai, kuriems miestas kenkia labiausiai
Universalaus juodojo sąrašo nėra: daug lemia ne tik variklis, bet ir tai, kaip buvo naudojamas konkretus automobilis. Vis dėlto keli dyzeliai savininkų forumuose dėl filtro ir trumpų kelionių minimi gerokai dažniau už kitus.
„Toyota“ 2,2 l D-4D su D-CAT sistema
Šis variklis (kodas 2AD-FHV) montuotas, be kita ko, į „Toyota Avensis“ ir „Toyota RAV4“. Jo išmetamųjų dujų valymo sistema regeneracijai naudoja penktąjį purkštuką, kuris dyzeliną tiekia tiesiai į išmetimo sistemą. „Toyota Owners Club“ forume savininkai aprašo pasikartojantį scenarijų: purkštukas užsikemša suodžiais, regeneracija nebevyksta, o filtras užsikemša taip, kad jo nebeįmanoma išvalyti. Važinėjimas mieste, kai variklis nespėja įkaisti, šiai sistemai yra bene blogiausias režimas.
Ne kiekvienas 2,2 l D-4D turi D-CAT: 2AD-FTV versija iš pradžių gaminta be šios sistemos, todėl prieš perkant verta pasitikrinti tikslų variklio kodą. Plačiau – trečios kartos „Toyota Avensis“ varikliai.
„Mazda“ 2,2 l „Skyactiv-D“
Pats gamintojas vadove trumpas keliones įvardija kaip sąlygą, kai filtras gali neišsivalyti. Savininkų forume „Mazdas247“ dažnai aprašomas kylantis alyvos lygis automobiliuose, kurie važinėja daugiausia trumpais atstumais, o „Forscan“ forume vienas „Mazda“ atstovybės technikas mini atvejį, kai regeneracija vyko maždaug kas 50 km. Todėl apžiūrint tokią „Mazda“ pirmiausia verta ištraukti alyvos matuoklį.
Tas pats principas galioja ir kitiems dyzeliams, kurių regeneracija remiasi papildomu įpurškimu į cilindrus: kuo daugiau nutrūkusių aktyviųjų regeneracijų, tuo daugiau degalų atsiduria alyvoje.
Kietųjų dalelių filtras naudotame automobilyje: ką patikrinti apžiūroje
Pardavėjo frazė „važinėjo tik į darbą ir atgal“ dyzelio atveju turėtų kelti ne ramybę, o papildomų klausimų. Patikra ilgai neužtrunka, bet jai reikia diagnostikos įrangos ir galimybės pažiūrėti po automobiliu.
- Alyvos lygis. Jei jis virš maksimalios žymos, o alyva kvepia dyzelinu, regeneracijos greičiausiai dažnai nutrūkdavo.
- Diagnostikos duomenys. Servisine įranga galima nuskaityti suodžių kiekį filtre, slėgio skirtumą prieš filtrą ir už jo, atstumą nuo paskutinės regeneracijos ir su filtru susijusias klaidas. Automobiliuose su priedu – ir priedo lygį.
- Bandomasis važiavimas. Padidėję tuščiosios eigos sūkiai ar ventiliatorius, veikiantis jau sustojus, gali reikšti vykstančią regeneraciją. Tai normalu, bet jei diagnostika rodo, kad nuo ankstesnės praėjo vos keliasdešimt kilometrų, filtras greičiausiai prisipildęs.
- Kontrolinė lemputė. Užvedant variklį gedimo indikatorius turi užsidegti ir užgesti. Jei jis neveikia tinkama seka, pagal Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 papunktį techninio patikrinimo kelyje metu tai didelis trūkumas.
- Dokumentai. Sąskaitos už filtro valymą, keitimą ar priedo pildymą rodo, kad sistema buvo prižiūrima, o ne apeita.
Išpjautas filtras – problema, kuri atitenka naujam savininkui
Kai filtras užsikemša, dalis savininkų renkasi pigiausią kelią. Korpusas atpjaunamas, išvalomas iš vidaus ir vėl užvirinamas, o valdymo blokas perprogramuojamas, kad nerodytų klaidų. Toks automobilis važiuoja be įspėjimų, o diagnostikos įranga ne visada aptinka, kad filtro nebėra.
Lietuvoje tai tampa pirkėjo, o ne buvusio savininko, rūpesčiu. Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.2.1 papunktyje trūkstama, perdirbta ar neveiksminga gamintojo įrengta išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga vertinama kaip didelis trūkumas. Reikalavimas taikomas automobiliams, pirmą kartą registruotiems po 2004 m. sausio 1 d. ir į techninę apžiūrą Lietuvoje pirmą kartą pateiktiems po 2013 m. kovo 1 d. Pagal Techninės apžiūros tvarkos aprašo 24 punktą ataskaita su dideliu trūkumu nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme, o trūkumui pašalinti ir pakartotinei apžiūrai lieka mėnuo (25 punktas).
Dūmingumas tikrinamas pagal 8.2.2.2 papunktį: matavimas lyginamas su gamintojo lentelėje ar kituose tipo patvirtinimo duomenų šaltiniuose nurodyta verte, o kai šis reikalavimas netaikomas, Euro 6 automobiliams ir pirmą kartą registruotiems nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. taikoma 0,7 m⁻¹ riba. Taisyklės griežtos. Patikra – akimis: neutralizavimo įranga, kaip nurodyta tame pačiame sąraše, vertinama vizualiai apžiūrint, todėl iš vidaus išvalytas, bet savo vietoje paliktas korpusas gali ir praslysti. Sunku nepastebėti, kad tokia patikra išpjautų filtrų rinkai tik padeda.
Tačiau praslydus pro techninę apžiūrą rizika nedingsta. ANK 307 straipsnio 2 dalis už transporto priemonės su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numato 100–300 eurų baudą, o 4 dalis už sumontuotą sistemos veikimą išderinantį prietaisą – 300–600 eurų baudą ir prietaiso konfiskavimą. Šias baudas gauna tas, kas automobilį eksploatuoja, t. y. naujasis savininkas.
Ką daryti apžiūroje? Pakelkite automobilį ir nuimkite dugno apsaugą. Šviežios suvirinimo siūlės ant filtro korpuso, atjungti slėgio jutiklio vamzdeliai ar tiesus vamzdis vietoj filtro – rimti signalai, kaip ir juodi, riebūs suodžiai išmetimo vamzdžio viduje ar tamsūs dūmai staigiai spaudžiant akceleratorių. Nepastebėtas išpjautas kietųjų dalelių filtras naujajam savininkui gali reikšti neišlaikytą techninę apžiūrą, naujo filtro su valdymo bloko programavimu sąskaitą ir baudos riziką kiekvieną kartą, kai automobilio išmetamąsias dujas tikrins pareigūnai.
