Jei važiuojant dyzelis staiga nebetraukia, o prietaisų skydelyje ima mirksėti spiralė, greičiausiai įsijungė dyzelio avarinis režimas. Automobilis važiuoja, bet vangiai, tarsi temptų pilną priekabą. Lapkritį ši lemputė mažai ką stebina: šaltais rytais prieš užvedimą ji šviečia ilgiau, todėl jos mirksėjimą kelyje lengva nurašyti žiemai. Užgesinus ir vėl užvedus variklį galia neretai grįžta, o kartu su ja – ir klaidingas jausmas, kad viskas gerai.
Spiralė, kuri mirksi ne dėl žvakių
Įprastai spiralės lemputė užsidega įjungus degimą ir užgęsta po kelių sekundžių, kai pakaitinimo žvakės įkaitina degimo kameras. Tai normalu. Kitas reikalas, kai ji pradeda mirksėti jau važiuojant. Daugelyje dyzelinių automobilių (savininkų forumuose dažniausiai minimi „Volkswagen“ grupės modeliai) mirksinti spiralė atlieka variklio gedimo lemputės vaidmenį – valdymo blokas užfiksavo klaidą ir praneša apie ją būtent šia lempute.
Pačios žvakės tokiu atveju dažnai niekuo dėtos. Jei kartu su mirksėjimu dingo ir trauka, valdymo blokas greičiausiai perjungė variklį į avarinį režimą.
Avarinis režimas – apsauga, ne bausmė
Lenkų leidinys „Auto Świat“ šį principą aiškina paprastai. Variklio valdymo blokas nuolat lygina jutiklių rodmenis su norma: nedidelį nukrypimą jis apeina pakaitinėmis vertėmis, o rimtą gedimą įrašo į atmintį kartu su sąlygomis, kuriomis šis atsirado, ir sumažina variklio galią bei sūkius. Taip saugomas variklis ir katalizatorius. Lenkų portalo „Motorewia“ duomenimis, galia gali sumažėti 30 proc. ir daugiau.
Ar tai reiškia, kad toliau važiuoti negalima? Ne, tačiau pagal KET 15 punktą sugedusiu automobiliu galima važiuoti tik iki stovėjimo ar remonto vietos. Automobilis rieda, tik įprasto įsibėgėjimo nebelieka, todėl lenkimas užmiestyje tampa rizikingu manevru. Gal ir smulkmena. Kol neprireikia lenkti vilkiko.
Kas yra perkrovęs variklį pakelės aikštelėje – tas žino šį palengvėjimą. „Auto Świat“ nurodo, kad valdymo blokas į normalų režimą gali grįžti ir pats, jei per kelis užvedimus klaida nepasikartoja. Priežastis nuo to neišnyksta. „Audi“ ir „SEAT“ savininkų forumuose „AudiWorld“ ir „SeatCupra.net“ aprašomi atvejai panašūs: galia po perkrovimo grįžta, o po kurio laiko simptomai pasikartoja, nes gedimas yra protarpinis.
Kas dažniausiai sukelia galios kritimą
Mirksinti spiralė su dingusia galia – simptomas, ne diagnozė. Užsienio dalių tiekėjų ir savininkų aprašymuose dažniausiai kartojasi šie kaltininkai:
- pripūtimo sistemos nesandarumas – įtrūkusi tarpinio aušintuvo (interkulerio) žarna ar atsilaisvinusi apkaba;
- pripūtimo slėgio jutiklis, jo laidai arba jungtis;
- turbinos valdymas – suskilę vakuumo vamzdeliai, valdymo vožtuvas ar užstrigęs reguliavimo mechanizmas;
- EGR vožtuvas ir jo aušintuvas;
- užsikimšęs kietųjų dalelių filtras (DPF);
- degalų slėgio jutiklis ar kiti degalų sistemos sutrikimai.
Pripūtimo problemas dažnai išduoda kodai P0299 (per mažas pripūtimo slėgis) ir P0237 (per žemas pripūtimo slėgio jutiklio signalas). Jei kodas rodo į išmetamųjų dujų recirkuliaciją, pirmas įtariamasis – užsikimšęs EGR vožtuvas. Universalus OBD2 skaitytuvas ne visada nuskaito gamintojo kodus, todėl kai kuriems automobiliams prireiks tos markės diagnostinės įrangos. Prieš keičiant pripūtimo slėgio jutiklį, verta apžiūrėti žarnas ir apkabas. Kai pro įtrūkusią žarną pučiasi oras, senas jutiklis teisingai rodo per mažą slėgį, o naujas rodys lygiai tą patį.
Dyzelio avarinis režimas ir techninė apžiūra
Lietuvoje dyzelinio automobilio techninėje apžiūroje vertinamas išmetamųjų dujų dūmingumas – matuojant arba pagal įmontuotos diagnostikos (OBD) rodmenis, ir čia avarinis režimas tampa ne vien nepatogumu. Techninių reikalavimų sąrašo 8.2.2.2 punkto matavimo tvarkoje (1.2.3 papunktis) nurodyta, kad variklio galia neturi būti apribota, o sūkių ribotuvas turi veikti taip, kaip nustatė gamintojas. M1 ir N1 klasių transporto priemonių sūkiai, akceleratorių nuspaudus iki galo, nuo minimalių iki ribojamų turi pakilti greičiau nei per 3 sekundes (1.2.3.2 papunktis). Jei variklio būklė ar veikimas netinka matavimui atlikti, pagal 8.2.2.2 c papunktį tai yra didelis trūkumas (DT).
Net jei apžiūros dieną galia grįžo, lieka valdymo bloko atmintis. Pagal 8.2.2.2 d papunktį, jei iš OBD rodmenų galima spręsti, kad yra veikimo sutrikimų, tai taip pat vertinama kaip DT. Kodų ištrynimas prieš pat apžiūrą negelbsti: tame pačiame papunktyje DT priskiriamas ir atvejui, kai atlikti ne visi numatytieji testai, o ištrynus klaidas diagnostinė sistema savo testus pradeda iš naujo. Techninės apžiūros tvarkos aprašo 24 punktas griežtas – ataskaita su dideliais trūkumais nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Trūkumams pašalinti ir pakartotinei apžiūrai 25 punktas skiria vieną mėnesį nuo automobilio pateikimo apžiūrai dienos.
Ką daryti, kai galia dingo kelyje
Sustokite saugioje vietoje ir įvertinkite, ar variklis dirba tolygiai, ar nėra pašalinių garsų, tirštų dūmų ar kitų įspėjamųjų lempučių. Jei viskas ramu, užvesti iš naujo ir be lenkimų nuvažiuoti iki serviso – protingas sprendimas. Ilgai važinėti apribotu varikliu neverta: priežastis, dėl kurios valdymo blokas riboja galią, pati nepasitaisys, o kitas toks epizodas gali užklupti pačiu netinkamiausiu metu.
Klaidų kodų patys netrinkite, kol jų nepamatė meistras. Kartu su klaida išsaugomos ir sąlygos, kuriomis ji atsirado, o tai sutrumpina paiešką. Prieš važiuodami į servisą užsirašykite tris dalykus: kokiu greičiu ir kokiais sūkiais dingo galia, ar variklis buvo šaltas, ar įšilęs, ir ar trauka grįžo po perkrovimo. Šie trys atsakymai mechanikui pasakys daugiau nei frazė „kažkas su turbina“.







