Padidėjusios kuro sąnaudos dažniausiai turi vieną iš trijų priežasčių: šaltą orą su trumpomis kelionėmis, papildomą pasipriešinimą arba techninį gedimą. Žiemą vidurkis išauga beveik penktadaliu, o trumpuose maršrutuose ir daugiau – tai dar ne gedimas. Jei sąnaudos šoktelėjo važiuojant tuo pačiu maršrutu ir panašiu oru, pirmiausia patikrinkite padangų slėgį, krovinį ir stogo bagažinę, o tada – lambda zondą, purkštukus, termostatą ir stabdžius.
Pirmiausia verta įsitikinti, kad problema tikra. Borto kompiuterio vidurkis parodo tendenciją, bet tiksliau sąnaudas atskleidžia pilno bako metodas: pripilkite pilną baką ir nunulinkite dienos ridos skaitiklį. Kitą kartą pildami pilną baką, įpiltus litrus padalykite iš nuvažiuotų kilometrų ir padauginkite iš 100. Du ar trys tokie matavimai jau parodo aiškų vaizdą.
Kiek kuro papildomai suvartoja šaltis, krovinys ir vairavimo stilius

Konkrečius skaičius skelbia JAV energetikos departamento ir aplinkosaugos agentūros portalas fueleconomy.gov. Matavimai atlikti JAV, tačiau fizika ta pati ir Lietuvos keliuose. Lentelėje – kiek prastėja kuro ekonomiškumas, t. y. kiek mažiau kilometrų nuvažiuojama su litru.
Veiksnys | Kiek prastėja ekonomiškumas |
|---|---|
Šaltis: −7 °C, palyginti su +25 °C | apie 15 % |
Trumpos 5–6 km kelionės šaltyje | iki 24 % |
Agresyvus vairavimas greitkelyje | 15–30 % |
Agresyvus vairavimas mieste su kamščiais | 10–40 % |
Stogo bagažinė užmiesčio kelyje | 6–17 % |
Stogo bagažinė važiuojant 105–120 km/h | 10–25 % |
Papildomi 45 kg krovinio | apie 1 % |
Padangų slėgis, mažesnis 0,07 bar (1 psi) | apie 0,2 % |
Kiek tai litrais? Jei ekonomiškumas prastesnis 15 %, kuro sunaudojama apie 18 % daugiau. Automobilis, vasarą rodęs 6,5 l/100 km, esant −7 °C sudegins apie 7,6 l, o trumpose kelionėse – apie 8,6 l/100 km. Tokios padidėjusios kuro sąnaudos atrodo kaip gedimas, nors iš tiesų tai šaltis.
Stogo bagažinę dažnai pamirštama nuimti po slidinėjimo kelionės, nors važiuojant 105–120 km/h ji ekonomiškumą pablogina iki ketvirtadalio. Krovinys bagažinėje veikia silpniau – papildomi 45 kg atima apie 1 %. O ką jūsų bagažinė vežioja jau kelintą mėnesį? Didžiausią svertą vis dėlto turi vairavimo stilius: staigūs greitėjimai ir stabdymai kamščiuose gali kainuoti iki 40 % ekonomiškumo.
Kodėl žiemą padidėja kuro sąnaudos
Šaltu oru padidėjusios kuro sąnaudos turi kelias fizikines priežastis. Šalta variklio alyva ir transmisijos skysčiai tirštesni, todėl didėja trintis. Variklis ilgiau šyla iki darbinės temperatūros, o tol valdymo blokas tiekia daugiau degalų. Šildomos sėdynės, galinio stiklo šildymas ir salono ventiliatorius papildomai apkrauna generatorių, o tankesnis šaltas oras greitkelyje didina pasipriešinimą. Ilgas variklio šildymas stovint sąnaudas tik didina.
Trumpos kelionės šią problemą dar padidina. Penkių kilometrų maršrute variklis beveik visą laiką dirba neįšilęs, todėl būtent tokioms kelionėms taikomas didžiausias, iki 24 %, nuostolis. Daugelis iš mūsų žiemą važinėja būtent taip: į darbą, parduotuvę, darželį ir vis po kelis kilometrus. Tokiu režimu labiau kenčia ir alyva, todėl verta peržiūrėti ir alyvos keitimo grafiką.
Šaltis mažina ir padangų slėgį. Pagal dujų dėsnį padanga, pripūsta iki 2,3 bar šiltame +20 °C garaže, lauke esant 0 °C turės maždaug 2,1 bar. Sąnaudas toks skirtumas padidina tik apie 0,6 %, tačiau slėgį žiemą verta tikrinti dažniau ir tik kai padangos šaltos. Plačiau – padangų slėgis atvėsus.
Gedimai, dėl kurių atsiranda padidėjusios kuro sąnaudos
Jei oras, maršrutas ir vairavimo stilius nesikeitė, o padidėjusios kuro sąnaudos laikosi kelis bakus iš eilės, priežasties verta ieškoti technikoje. Kuo anksčiau gedimas randamas, tuo pigiau jis atsieina.
Lambda zondas ir variklio gedimo indikatorius
Lambda zondas matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose, o valdymo blokas pagal jo signalą reguliuoja degalų mišinį. Pasenęs ar sugedęs zondas gali siųsti klaidingą signalą, ir blokas ima tiekti daugiau degalų, nei reikia. Tokius sutrikimus paprastai užfiksuoja OBD sistema, todėl degantis variklio gedimo indikatorius (vadinamoji „Check Engine“ lemputė) nėra smulkmena. Plačiau – davikliai, didinantys sąnaudas.
Tai svarbu ir techninėje apžiūroje. Pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 8.2.1.2 papunktį benzininio variklio su lambda reguliavimu lambda vertė turi būti intervale 1 ± 0,03 arba atitikti gamintojo specifikacijas, kitaip fiksuojamas didelis trūkumas. Didelis trūkumas fiksuojamas ir tada, kai iš OBD rodmenų matyti veikimo sutrikimų – šis kriterijus taikomas ir dyzeliniams varikliams (8.2.2.2 papunktis). Pagal Techninės apžiūros tvarkos aprašo 24 ir 25 punktus su tokiu trūkumu dalyvauti viešajame eisme negalima, o pakartotinei apžiūrai skiriamas vienas mėnuo. Visas reikalavimų tekstas skelbiamas Teisės aktų registre.
Išmetamąsias dujas kelyje gali patikrinti ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai: jie prijungia OBD skaitytuvą ir matuoja dujas analizatoriumi.
Purkštukai, uždegimas ir termostatas
Užsiteršę ar lašantys purkštukai degalus purškia netolygiai, todėl dalis jų sudega neefektyviai. Benzininiuose varikliuose panašiai veikia susidėvėjusios uždegimo žvakės ar ritės: praleidžiami uždegimai didina sąnaudas, o nesudegę degalai gali sugadinti katalizatorių. Žiemą dažnas kaltininkas – atviroje padėtyje įstrigęs termostatas. Variklis tada neįšyla iki darbinės temperatūros, salonas šyla prastai, o valdymo blokas ilgiau tiekia daugiau degalų.
Stabdžiai, ratų suvedimas ir alyva
Strigusi stabdžių apkaba ar netinkamas ratų suvedimas verčia variklį nuolat įveikti papildomą pasipriešinimą. Požymiai – po važiavimo vienas ratlankis gerokai karštesnis už kitus, automobilis tempia į šoną. Prie sąnaudų prisideda ir netinkamo klampumo alyva: pagal fueleconomy.gov, 10W-30 alyva vietoj gamintojo nurodytos 5W-30 ekonomiškumą sumažina 1–2 %.
Ką patikrinti pirmiausia
Įsivaizduokite: vasarą automobilis rodė 6,5 l/100 km, o lapkritį to paties maršruto vidurkis pakilo iki 7,5 l. Tai atitinka šalčio poveikį, ir remontuoti nieko nereikia. Jei vidurkis šoktelėjo iki 9 l ir daugiau, nors trumpų kelionių nepadaugėjo, atlikite patikras nuo pigiausių.
- Bent du kartus išmatuokite sąnaudas pilno bako metodu.
- Patikrinkite šaltų padangų slėgį pagal gamintojo lentelę, dažniausiai esančią ant vairuotojo durų staktos ar degalų bako dangtelio.
- Nuimkite stogo bagažinę ir iškraukite nereikalingą krovinį.
- Nuskaitykite OBD klaidas – net jei lemputė nedega, atmintyje gali būti išsaugotų kodų.
- Po važiavimo palyginkite ratlankių temperatūrą: gerokai karštesnis rodo strigusį stabdį.
- Jei variklis ilgai neįšyla, patikrinkite termostatą.
Padidėjusios kuro sąnaudos kartu su degančia variklio gedimo lempute – ženklas nedelsti ir vykti į diagnostiką. Kol gedimas nepašalintas, permokate už kurą ir rizikuojate neišlaikyti techninės apžiūros.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar per mažas padangų slėgis didina kuro sąnaudas?
Taip, tačiau mažiau, nei dažnai manoma. Pagal fueleconomy.gov, ekonomiškumas prastėja apie 0,2 % kiekvienam 1 psi (apie 0,07 bar) vidutinio visų padangų slėgio sumažėjimui, tad 0,5 bar trūkumas visose padangose reiškia maždaug 1,5 %. Didesnė bėda – greitesnis ir netolygus padangų dilimas.
Ar užsikimšęs oro filtras didina kuro sąnaudas?
Šiuolaikiniuose varikliuose su įpurškimu ir elektroniniu valdymu – praktiškai ne. Pagal fueleconomy.gov, užsikimšusio filtro pakeitimas tokiuose automobiliuose pagerina įsibėgėjimą, bet ne ekonomiškumą; kelių procentų naudą gali pajusti nebent seni karbiuratoriniai varikliai. Filtrą vis tiek keiskite pagal gamintojo grafiką.
Kaip sumažinti padidėjusias kuro sąnaudas?
Pirmiausia pašalinkite priežastį: gedimą, nereikalingą krovinį ar stogo bagažinę. Toliau daugiausia lemia vairavimas – tolygus greitėjimas ir išankstinis stabdymas, ypač mieste. Žiemą neverta ilgai šildyti variklio stovint: pagal fueleconomy.gov, tai tik prastina ekonomiškumą.







