Elektrinio paspirtuko greitis pagal konstrukciją gali siekti 25 km/h, ir tokia transporto priemonė pagal KET vis dar laikoma mikrojudumo priemone. Tačiau važiuoti ja greičiau kaip 20 km/h draudžiama, o šaligatviu pro pėsčiąjį – greičiau kaip 7 km/h. Kad šios ribos neliktų vien tekste, Susisiekimo ministerija siūlo policijai papildomai skirti 45 tūkst. eurų rankiniams greičio matuokliams.
Pinigus siūloma perskirstyti iš nepanaudotų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų: 37 tūkst. eurų – iš Centrinės projektų valdymo agentūros, 8 tūkst. – iš Informatikos ir ryšių departamento. Papildomo valstybės biudžeto finansavimo nereikės. Susisiekimo ministras Juras Taminskas tikslą nusakė trumpai: „Taisyklės negali likti tik popieriuje.“
Kokias ribas tikrintų prietaisai
Greičio ribas nustato KET 66⁹.13 papunktis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h. Rankiniais prietaisais pareigūnai matuotų faktinį paspirtukų, motorinių dviračių ir panašių priemonių greitį. Kas be prietaiso atskirs 18 km/h nuo 24 km/h, kai paspirtukas prašvilpia pro šalį?
Ribą turi ir pati priemonė. Pagal KET 66¹⁰ punktą transporto priemonė, kurios galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) projektinis greitis viršija 25 km/h, mikrojudumo priemone nebelaikoma. Kad ja būtų galima važiuoti viešajame eisme, reikia atlikti visas motorinėms transporto priemonėms privalomas procedūras – nuo registracijos iki techninės apžiūros ir privalomojo draudimo. Plačiau – nuimto greičio ribotuvo pasekmės.
Ką šiandien numato ANK
Paspirtukų vairuotojų KET pažeidimams ANK skiria atskirą, 428 straipsnį, ir sumos jame kuklios. Už važiavimą be šalmo ar eismo reguliavimo signalų nepaisymą gresia nuo 20 iki 40 eurų bauda (1 dalis), o jei pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją – nuo 30 iki 50 eurų (2 dalis). Greičio viršijimas šiame straipsnyje atskirai neįvardytas. Tiems KET pažeidimams, kuriems kodekse atskiros sankcijos nėra, 428 straipsnio 6 dalis numato nuo 10 iki 12 eurų baudą.
Elektrinio paspirtuko greitis ir šių metų sužeistieji
Iki lapkričio 15 d. šiemet sužeisti 189 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai – 8 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 175. Sparčiau auga nepilnamečių skaičius: sužeisti 94 vaikai ir paaugliai, o pernai – 73, t. y. beveik 29 proc. daugiau.
Ministerijos minimo stebėjimo prie mokyklų duomenimis, 81 proc. stebėtų paspirtukų vairuotojų nedėvėjo šalmo, nors pagal KET 66² punktą jis privalomas visiems. Prie mokyklų jį dėvėjo maždaug kas penktas. Dar 85 proc. stebėtų vaikų per pėsčiųjų perėją nevedė dviračio ar paspirtuko, o KET 64.9 ir 66⁹.5 papunkčiai draudžia kirsti važiuojamąją dalį perėja važiuojant.
Kas keistųsi nuo 2027 m. balandžio
Matuokliai – tik viena paketo dalis. Parengti teisės aktų projektai artimiausiu metu bus teikiami Vyriausybei, o numatoma, kad pakeitimai įsigalios 2027 m. balandžio 1 d.:
- savarankiškai vairuoti elektrinį paspirtuką būtų galima nuo 18, o ne nuo 16 metų;
- įvedama privaloma elektrinių paspirtukų registracija;
- galingesnėms transporto priemonėms nustatomi papildomi reikalavimai;
- griežtinama atsakomybė už pažeidimus;
- plečiami kontrolės institucijų įgaliojimai.
Paaugliams paspirtukus perkantiems tėvams šie pokyčiai aktualiausi. Plačiau – paspirtukų amžiaus ribos pakeitimai.
Redakcijos vertinimu, matuokliai be griežtesnės atsakomybės būtų tik pusė sprendimo: kol sankcijos nepakeistos, prietaiso parodytas skaičius daugiau pasakys statistikai nei pažeidėjui. Todėl svarbu ne tik tai, kada policija gaus prietaisus, bet ir tai, kokias sankcijas paspirtukų vairuotojams numatys Vyriausybei teikiami projektai.







