Spartus kiniškų elektrinių transporto priemonių (EV) antplūdis į Europą susidūrė su netikėta kliūtimi. Europos transporto priemonių logistikos asociacijos (ECG) duomenimis, beveik 80 000 Kinijoje pagamintų elektromobilių šiuo metu stovi Europos uostuose ir laukia pirkėjų. Šis perteklius, prilygstantis 400 km ilgio automobilių eilei, besitęsiančiai nuo Briuselio iki Frankfurto, kelia logistikos galvos skausmą, ypač Zėbriugėje (Belgija), kur 40 proc. šių transporto priemonių patenka į Europos rinką.
Pervertinta paklausa ir prekybos kliūtys
Kinijos elektromobilių gamintojai agresyviai žengia į Europos rinką, siekdami užsitikrinti didesnę jos dalį. 2023 m. Kinija visame pasaulyje eksportavo 5,8 mln. transporto priemonių, iš kurių 700 000 pasiekė ES. Tačiau Europos rinka pasirodė esanti mažiau imli, nei tikėtasi.
Viena pagrindinių kliūčių – naujų tarifų įvedimas. 2024 m. birželio 12 d. Europos Komisija įvedė laikinus importo muitus Kinijos elektra varomiems automobiliams, motyvuodama nesąžininga konkurencija ir grėsme vietos automobilių gamintojams. Panašiai ir Jungtinės Valstijos 2023 m. gegužės mėn. jau padidino importo tarifą kiniškoms transporto priemonėms iki 100 %. Dėl to Kinijos gamintojai susiduria su didesnėmis sąnaudomis, todėl jų automobiliai tampa mažiau konkurencingi Europos rinkoje.
Poveikis Kinijos automobilių gamintojams
Dėl perprodukcijos problema tampa dar sudėtingesnė. Analitikų vertinimu, Kinijos automobilių gamintojai kasmet pagamina iki 15 mln. transporto priemonių perteklių, todėl kyla kainų karai ir mažėja pelno maržos.
Nepaisant šių iššūkių, Kinijos elektromobilių prekių ženklai vis labiau įsitvirtina rinkoje. Jų dalis Europoje pasiekė 8 % ir prognozuojama, kad iki 2025 m. pabaigos išaugs iki 15 %. Tačiau dabar šis augimas yra neaiškus dėl reguliavimo pokyčių ir stiprėjančio Kinijos ir ES prekybos konflikto.
Ar tarifai pristabdys Kinijos elektromobilius?
Ekonominiai rodikliai rodo, kad naujieji muitai jau daro poveikį Kinijos eksportui. 2024 m. lapkričio mėn. visas Kinijos eksportas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 42 % – labiausiai per metus. Kinijos elektromobilių eksporto vertė tą patį mėnesį siekė 1,58 mlrd. dolerių, palyginti su 1,4 mlrd. dolerių 2022 m. liepos mėn. Nuo 7,8 % iki 35,3 % tarifai, kartu su galiojančiu 10 % importo muitu, gerokai pabrangino Kinijos elektromobilius Europos rinkoje.
Kinijos atsakas: Teisiniai veiksmai ir diplomatinis spaudimas
Kinijos automobilių gamintojai, įskaitant BYD, „Geely“ ir SAIC, pateikė skundus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) ir užginčijo muitus. BYD taikomas 17 %, Geely – 18,8 %, o SAIC – 35,3 % tarifas, kuris papildo standartinį 10 % importo muitą.
Be to, Kinijos mašinų ir elektroninių gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (CCCME) paragino Pekiną ir Briuselį vesti derybas dėl ginčo sprendimo. Tuo tarpu Europos Komisija turi du mėnesius ir dešimt dienų pateikti savo gynybinę poziciją teisme.
Kinijos elektromobilių ateitis Europoje
Nepaisant nesėkmių, Kinijos gamintojai greičiausiai nesitrauks iš Europos rinkos. Nuolat stengdamiesi statyti vietines gamyklas ir užmegzti partnerystės ryšius su Europos įmonėmis, jie gali rasti alternatyvių būdų, kaip išlaikyti savo pozicijas.
Išlieka klausimas: ar Europos vartotojai ir toliau rinksis pigesnius kiniškus elektromobilius, nepaisant didesnių tarifų? O gal kliūtys sėkmingai apsaugos Europos automobilių gamintojus nuo konkurencijos? Praneškite mums savo mintis žemiau esančiuose komentaruose!
