„Fiat Panda” gavo 0 žvaigždučių Euro NCAP teste – dažnai cituojamas faktas, kuriuo gąsdinami senesnių Pandų pirkėjai. Bet tas reitingas priklauso 2018 m. faceliftintam modeliui, testuotam pagal kur kas griežtesnį šiuolaikinį protokolą. Senesnė, 2003–2011 m. gaminta Panda – kitas automobilis, ir jos rezultatai kitokie. Tai nereiškia, kad ji saugi. Tai reiškia, kad tikrąjį pavojų reikia vertinti kitaip, nei rodo populiarus skaičius internete.
Kodėl senos žvaigždutės neapgauna – bet ir nepasako visko
Originali 2003 m. „Fiat Panda” per to meto Euro NCAP testą gavo 3 žvaigždutes suaugusiųjų keleivių apsaugos kategorijoje. Skamba neblogai – kol neprisimeni, kad 2003 m. testavimo metodika buvo gerokai švelnesnė nei šiandieninė: nebuvo šoninio smūgio testo tokio griežtumo, nebuvo vertinamos elektroninės stabilumo kontrolės (ESC) sistemos, o daugelis modelių tuo metu apskritai neturėjo šoninių oro pagalvių kaip standarto. Kitaip tariant, „3 žvaigždutės 2003 metais” ir „3 žvaigždutės šiandien” – ne tas pats saugumo lygis.
Bet ar tai reiškia, kad senoji Panda saugi šiuolaikiniame eisme? Ne. Pagrindinė problema – ne pats žvaigždučių skaičius, o technologijų trūkumas: dauguma 2003–2011 m. Pandų neturėjo ESC kaip standarto, šoninių oro pagalvių pasiūla buvo ribota arba visai jos nebuvo, o priekinė smūgio zona projektuota pagal tuometinius, kur kas žemesnius reikalavimus.
„Dacia Logan” ir „Chevrolet Aveo” – panašus modelis
„Dacia Logan” (2005–2012 m.) Euro NCAP testuose taip pat gavo vidutinius senosios metodikos rezultatus – struktūra išliko stabili priekinio smūgio testo metu, tačiau prietaisų skydelio elementai kėlė riziką skirtingo ūgio keleiviams, o krūtinės apsauga buvo įvertinta kaip ribinė. „Chevrolet Aveo” (2006–2011 m.) ankstyvosiose versijose be šoninių oro pagalvių rezultatai buvo dar prastesni – oficialiuose testuose fiksuota rimta rizika galvos ir krūtinės sužalojimams priekinio smūgio metu.
Bendras vardiklis visiems trims: žema pasyvi sauga, silpnos arba nepakankamai vertintos deformacijos zonos ir saugos technologijų, kurios šiandien laikomos standartu (ESC, šoninės oro pagalvės, ISOFIX), trūkumas arba jų nebuvimas bazinėse komplektacijose.
Kaip atpažinti riziką apžiūros metu
Nepriklausomai nuo modelio, prieš perkant verta atkreipti dėmesį į kelis konkrečius požymius:
- Nesutampantys dažų atspalviai tarp kėbulo plokščių – rodo ankstesnį avarijos remontą
- VIN numeris neatitinka registracijos dokumentų duomenų – galimas sukčiavimas ar nelegalus keitimas
- Neveikianti oro pagalvių kontrolinė lemputė – gali reikšti, kad oro pagalvės pašalintos po avarijos
- Saugos diržai nesusitraukia sklandžiai – požymis, kad galėjo suveikti avarijos metu
Saugesnės alternatyvos ir teisiniai aspektai Lietuvoje
Panašios kainos kategorijoje egzistuoja gerokai saugesnių pasirinkimų: vietoj senosios „Panda” verta apsvarstyti „Toyota Yaris” (2010+) arba „VW Up!”; vietoj „Dacia Logan” – „Ford Focus” arba „Kia Ceed” (2012+); vietoj „Chevrolet Aveo” – „Mazda2″ (2012+) arba „Honda Jazz”, kurie savo laiku gavo 4–5 žvaigždučių įvertinimus pagal to paties laikotarpio metodiką.
Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą, pardavėjas atsako už paslėptus trūkumus, egzistavusius pardavimo metu. Jei nuslėpta avarijų istorija ar suklastota rida, pirkėjas turi teisę reikalauti kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo. Prieš perkant verta patikrinti VIN istoriją per „carVertical” ar panašią paslaugą, palyginti duomenis su „Regitros” registracijos informacija ir, jei įmanoma, pasikonsultuoti su nepriklausomu Euro NCAP archyvu dėl konkretaus modelio metų.
